Detales mezgiau gal porą valandų, o vat apdaila tai kokias 5 valandas "suvalgė". Toli man iki Ristinos levelio, nemoku mašininės apdailos. O šiuo atveju tai net ir norėjau būtent ripsinio kraštelio. Aplink visą perimetrą - 550 akių, tos dešimt kraštelio eilučių užtruko
Ir kažkaip nuotraukose pažiūrėjau, kad galėjo ir truputį laisvesnis būti Gal reiks truputį su garais prasieiti
Ir dar šitą megztuką megzdama supratau šį bei tą apie save. Šitas megztukas yra gryniausia išraiška mano stiliaus ir grožio suvokimo. Aiškus siluetas, lygus mezgimas, kokybiški siūlai ir nepriekaištingas atlikimas. Dar gali būti kokia įdomesnė konstrukcija. Daugiau nieko nereikia. Būna, kad vis susižaviu ar užsinoriu megzti kokį mandresnį "iššūkį", bet tie iššūkiai dažniausiai taip ir lieka nebaigtukais arba būna kam nors atiduodami.
Pamenu, kažkada, jau gal prieš gerus 10 metų buvau užsimaniusi kokio spalvotos patalynės. O vyras pasakė - "man tai labiau balta patinka, mes jos fone ryškesni" Tai vat kažkaip panašiai man su rūbais yra - jie turi būti tinkamu fonu žmogui, o ne "rėkti" patys savaime, kai matai drabužį, o ne jį vilkintį žmogų.