Sveikos,
dėkui, kad esat, kad pasakojat...
biškuti, tylėjau, dabar toks laikas, kai kažkur atsitraukusi.
Abelo, tau linkėjimai ir šiltas apkabinimas 
Ligvita, su praėjusiu, visko geriausio
Bet skaičiau jus, diskutavau pati su savimi, pritariau ir neigiau. smagu, kai jūs tokios aktyvios, nepatingit iškelti ir palaikyti diskusiją, o tik ten ir gimsta tiesa 
pirma mintis buvo, kad viskas gerai, kai ta laimė apčiuopiama ir materiali, t.y. lieka bent viltis, kad labiau pasistengsi, kažką pakeisi, kažko atsisakysi ir ateis ta laimė...sunkiau, kai laimė ar nelaimė, matoma ten kur tu nieko negali paįtakoti, nebent keisti požiūrį.
gyvename sudėtingame pasaulyje, kai išorinis blizgesys, tarsi steitmentas kas tu esi ir kaip tau sekasi, o tas spindesys labai dažnai tik optinė apgaulė. kad ir tas FB, kiek daug ten teatro ir suvaidintos laimės, kai už blizgančių kadrų, slepiasi tikrai liūdni dalykai. visai fainas filmas "Bredo padėtis" apie tai, kaip žmogus gali pasidaryti nelaimingas, galvodamas apie kitų tariamas laimes. Lygiai taip pat, kaip ta taip dažnai linksiuojama emigracija. Noriu jus nustebint, yra ir Vokietijoje gyvenančių ir išgyvenančių šeimų iš tų 2000 e. Taip, kai kurie maisto produktai ar buitinė chemija pigesni, bet nenorėkite sužinoti, kiek kainuoja nuoma ar paslaugos pvz. koks sugedęs mašinos remontas. Ir čia, lygiai taip pat kaip Lietuvoje, yra važiuojačių mašinomis kurios ima 4 litrus, bet yra tokių kurie tenkinasi vieno litro kuisiuku. Ir čia, lygiai taip pat yra kasininkės, na gal ne Maximos, bet tarkime Edekos. bet yra ir kitoks požiūris, nėra negarbingo ar nereikšmingo darbo. svarbu būti geru savo srityje, čia net gi ūkvedys, ar tarkime valytoja, kokioje gydimo įstaigoje, turi turėti užbaigtą išsilavinimą. taip, atlyginimai skiriasi, bet suaugęs žmogus renkiesi, kiek nori nešti atsakomybės, kiek įdėti pastangų, kiek tau užteks...ir ta pati kasininkė, niekada nebus įvardijama, kaip kokia, kad žemiau jau nėra kur ar vargsiukė, tai yra svarbi grandinės dalis, ji dirba savo darbą, gauna ne patį didžiausią atlyginimą, bet turi susidėliojusi pagal jį ir savo gyvenimą... o ir nuosavo būstu, tikrai ne kiekvienas gali pasigirti....tai gi liūdėti dėl globalių dalykų kaip ir nereikėtų, bet ir vėl gi čia jau kiekvieno mūsų pasirinkimas.
būsiu banali, bet man mano laimė, sveikata ir žmonės. Aišku pinigėlių maistui, būstui, vaistam, rūbams irgi reikia, bet čia jau, kaip ir kvėpuoti. bet tarkime negalėdama įpirkti Uggsu, nors mano draugės, ką tik jais apsiginklavo, ar atostogų kur šiltuose kraštuose, tikrai nepasijusiu nelaimingesnė...labai tikiuosi ir vaikams tai įskiepyti...
. Kapseika labai gerai parašė, kad Lietuvoje trūksta pagarbos vienas kitam, o ne pinigų. Ir reikia nustoti verkti ir gailėtis, bet pradėti veikti, keisti. Mažai uždirbi - keisk darbą arba ieškok papildomo, aplinkui nemalonūs žmonės - nebendrauk, nepatinka gyvent Lietuvoje - emigruok, tik svarbiausia kažką veik, o ne verk.
. Brukstelk kaip ten pas tave kiseniu takelis eina, kitaip nei pas mane. Ten rastas ar kaip? Ar is abieju pusiu vienodai kiseniai gula? 
