METŲ mezginiai

As tai pagalvojau..musu pajamos nesiekia 2000 per abu

Nu ne 2 vaikai, vienas

Bet tas vienas i mokama bureli eina, uz prailginta grupe mokam, vasara ne pigiausiai stovyklai sukrapstem

Siulai pas mane ne akrilas, net ir grynam kasmyrui sukrapstyciau jei poreikis butu

Dantys sveiki pas visus, kartais nueinam i kavines pagal poreiki

Masina vazinejam, apsiskarmalave nevaikstom, odinius batus perkam..sportuoju ne uz dyka...

Ant sildymo vandens elektros ir maisto netaupom ( nemegstu as juros bjaurybiu bet grikiais irgi nesimaitinu..tiesa grikiai brangus siais laikais)

Ir dar atostogom susitaupom.

Paskola uz buta mokam...

Kazkas su mumis negerai?

As tai pagalvojau..musu pajamos nesiekia 2000 per abu

Nu ne 2 vaikai, vienas

Bet tas vienas i mokama bureli eina, uz prailginta grupe mokam, vasara ne pigiausiai stovyklai sukrapstem

Siulai pas mane ne akrilas, net ir grynam kasmyrui sukrapstyciau jei poreikis butu

Dantys sveiki pas visus, kartais nueinam i kavines pagal poreiki

Masina vazinejam, apsiskarmalave nevaikstom, odinius batus perkam..sportuoju ne uz dyka...

Ant sildymo vandens elektros ir maisto netaupom ( nemegstu as juros bjaurybiu bet grikiais irgi nesimaitinu..tiesa grikiai brangus siais laikais)

Ir dar atostogom susitaupom.

Paskola uz buta mokam...

Kazkas su mumis negerai?

požiūris į gyvenimą ne toks o jei rimtai,tai nuo kiekvieno žmogaus priklauso,laimingas jis tą savo gyvenimą gyvendamas,ar ne,nes tai,kaip gyvena Marytė,Petronėlė,visai netiks Zosytei

Gal tiesiog kai atsimenu savo vaikyste..kai tevai, jauni grazus proyingi, abu su aukstaisiais, maistui nesukrapstydavo..tikrai..skolindavosi iki algos, nekalbu apie rubus

Esu gavus zieminius batus kaledoms is kaledu senelio

Karve mociute pirko

Vasarom uogaudavom ir pinigai uz uogas keliaudavo i bendra katila, ne saviems vaikiskiems poreikiams

Uzaugi kazkaip netycia dekingas uz tai ka turi..pasijauti daug turintis kai skurde augi..nors buna ir atvirksciai, kai vaikystej neturi ir uzaugi su padidintais poreikiais

Nezinau kaip subalansuot ir uzaugint vaika kuris gal nebus turtingas, kazkoks tai labai protingas..norisi kad uzaugtu laimingas

Labas,

Ligvita, su gimtadieniu   

Įdomiai suskaičiau pasisakymus amžina tema.

Vakar turėjau jaukų poetinį vakarą. Nuo emocijų vėl ilgai neužmigau.

Šiandien grįžta sūnus su drauge. 

Gerai ryt ta išeiginė vidury savaitės. Dalį kapų jau savaitgalį aplankėm. Ryt viena vieta ir pietai pas tėvus.

Savaitgalis bus praleistas Kaune. Bočelio koncertas laukia  ​ Bilietai berods dar vasario mėn pirkti. O va, jau ir atėjo ta diena.

Tai ką surašė Ingriduška yra bendros Lietuvos problemos ir jos yra, nepaneigsi ir vargu ar pakeisi, čia tas pats kas iškelti klausimą emigruoti ar ne, bet aš apie tai kasdien negalvoju ir dėl to, kad negalvoju nesijaučiu nelaiminga. 

Kad pinigų reikia, niekas niekada neneigė, nors yra žmonių, kurie ir miške gyvendami yra laimingi, bet čia kita tema.

Apie lyginimasi pritariu merginoms - nesilyginu ir nepavydžiu kitiems to, ką turi, o aš neturiu, bet džiaugiuosi, kad turiu daugiau, negu kažkas neturi. Man labai patiko milijonieriaus  Ilja Laurso viename interviu pasakyta frazė (gal ne visai taip pasakė, bet kažkas panašaus). Mes perkam daiktus, kurių mums nereikia, aukojam laiką, kurio neturim, kad atrodytume geriau prieš žmones, kuriems nerūpim.

gavau kitaicų knygas.raštai dubliuojasi,tad šitą parduodu.gal kam reikia?

https://www.aliexpre...75-f215ae2cc6ce

Savaitgalis bus praleistas Kaune. Bočelio koncertas laukia  Bilietai berods dar vasario mėn pirkti. O va, jau ir atėjo ta diena.

Aš irgi į tą koncertą važiuosiu   

Rytoj darbas, tai lekiu šiandien kelis kapelius aplankysiu.

Dabar dar galvoju dėl vaikų norų ir galimybių...  Jei jau nekalbant apie badą ir skurdą, tai vaikai visada norės to, ko neturi ar ko mes negalim sau leist, jei ne gimtadienio, tai žaislo gražesnio, jei ne žaislo, tai naujausio modelio telefono, dviračio, vėliau mašinos ir tt, vaikų norams, kaip ir mūsų galo nėra ir nebus, tačiau tikrai nesiruošiu už paskutinius pinigus pirkt, kažką tokio, kad neatsiliktų nuo klasiokų ar kad vieną dieną jaustusi laimingesni, noriu  sugebėt ir bandau paaiškint iš kur visa tai ateina, kaip susitaupyt ir pan. Kai prisimenu savo vaikystę, žinojau, kad tėvai labai sunkiai sukosi ir stengėsi, kad netrūktų būtiniausių dalykų, galų gale, studijoms, bet tada laikai kiti buvo, gal net nežinojom ko norėt, nes visi panašiai gyveno, bent kaimuose, net ir nematydavom tos nelygybės 

Dėl to kai studijavau man buvo gyvybės ir mirties klausimas pabaigt studijas, nors už mokslą ir nemokėjau, bet labai bijojau perniek paleist laiką ir pinigus gyvenimo išlaidos, jaučiau begalinę atsakomybę už tai, o dabar kiek matau jaunimo, kurie visiškai nieko nevertina, nežino ko nori, nenori dirbti, nejaučia jokios atsakomybės ir pan. Geriausias pvz. mūsų valytoja, dirbanti per 3 darbus ir  nupirkusi dukrai naujausią aifoną ir davusi pinigų teisėms, nes gi visi taip daro, tai kaip jos dukra neturės... gal ir vertins, matydama, kiek mama dirba, nežinau aš to, bet greičiausiai labiau vertintų jei pati užsidirbtų ir būtų laimingesnė? Nukrypau nuo temos.

Žinot, apie ką pagalvojau? Tą draugių sekmadienį pietaujant BIG'e pasakojau apie savo pažįstamus, kurie negalėdami oriai pragyventi čia išvažiavo į Vokietiją. Ir kalbėjom apie tai, kas yra oriai: tie žmonės turėjo darbus, patys pasistatė namą (nu ok, paskolą mokėjo), kas dvejus metus keitė abi mašinas (nu ok, ne į nuliovas, bet į ne pačias pigiausias ir tikrai ne lupenas), dukart per metus važiavo atostogauti į užsienius (nu ok, Europoje), valgė gerą kokybišką maistą, rengėsi stilingai (nu ok, ne dizainerių drabužiais), leido sau renginius pagal savus poreikius... 

Aš tiek kiek jie sau leisti negaliu. Bet tai nereiškia, kad negyvenu oriai ar nesu laiminga - aš tiesiog nesimatuoju nei į juos, nei į kitus. Požiūrio klausimas - leidžiu sau džiaugtis mažesniais dalykais. Taip, man patiktų gauti didesnį atlyginimą (klausimas sau - KĄ aš darau, kad jį gaučiau?). Bet - man patinka mano darbas ir tas jausmas, kurį sukelia galvojimas apie savo darbą, o tai yra asmeniškai man labai svarbu (jau buvau situacijoje, kai vien mintis apie darbą kelia paniką ir verčia sapnuoti košmarus, nebemotyvuoja ir tie visai neblogi pinigai, kai toks streso lygmuo... o ir laiko/sveikatos išleisti pinigus taip, kad būtų malonu, nebelieka). Kaip rašė Qqtė, kai iš mažens mokaisi pasitenkinti mažu, tai gal taip ir susidėlioji savo prioritetus. 

Oi Sarange, ir tada buvo lygesniu uz lygius, bent jau musu kaimuke... Bet tikrai kazkaip uzteko to, ka tevai galejo duot. O ir dirbom su broliu nuo 10 metu turbut. Ir darzus uz pinigus ravejom, ir sandeliuose grudus kasem, ir paskui jau pas mama laiskininkes atostogu isleisdavom... Ir normalu buvo

Aš pastebėjau vieną tokį dalyką, kad vaikai neturi vertės supratimo, bent jau pradinėse klasėse. Pavyzdžiui mano vaikas tiek pat džiaugiasi gavęs lego kosntruktorių, kiek ir tušinuką. Va kaip tik šiame gimtadienyje gavo pinigų, lego, paly dough dar visokių žaislų. Labiausiai džiaugėsi tušinuku su bokso pirštine ir heliniu balionu    Ir tai yra nuostabu!

Bet tikrai labai suprantu, kai vaikas nori lankyti būrelį, o tėvai negali sau to leisti  Valstybė turėtų pasirūpinti, kad vaikai galėtų ir turėtų iš ko rinktis nemokamai.

Sektiškai savaitgalį klausysiuosi aklųjų dainų