Ligvita, su gimtadieniu 
P.s. Aš laiminga tuo, kad gyvenu.
ratus mano mašiniukui pakeitė ,jau drąsu bus važinėt
šiandien gal mane Frekė pafotkys,tik ji dar to nežino
)
Dabar jau zino 
bet ten tamsu. Arba atvaziuok anksciau
Olaiva sakė
šiandien gal mane Frekė pafotkys,tik ji dar to nežino
VA, sakyčiau tas yr didelė laimė.
Frekei ar Olaivai?
Šarange, faina idėja . Galim žaisti tą dėkingumo žaidimą (kaip kad POliana žaidė džiaugsmo žaidimą), be jokių žymėjimųsi, aišku. Bent jau aš bandysiu prisiminti. kai neturiu ką parašyt, arba jaučiuosi nelaiminga - pasistengsiu rašyt, už ką esu dėkinga.
O aš noriu paklausti tortų kepėjų: gal turite kinder pingui torto receptą? Valgiau pas draugę vaiko gimtadienyje. Labai patiko. Kakavinis biskvitas perteptas grietinėlės kremu.. Iš bėdos galėčiau susirasti biskvito receptą ir grietinėlės pertepimo atskirai. Bet, kadangi čia pas mus yra profesionalių tortų kepėjų, gal turi savo užrašuose.
Tokio savo uzrasuose neturiu, radau kazkoki recepta youtubei https://www.youtube....h?v=47-qxfrNtKQ
nu jei vakar, tai buvau baisiai dėkinga už du dalyku
grįžusi radau pusėtinai sutvarkytus namus 
o antra, valgio gaminimas buvo minimalus
Labas saulėtą dieną,
LIGVITA su gimtadieniu, kuo daugiau gražių dienų, turėk tiek kiek nori ir reikia )
Oj na gerai paskutinis postas ir nešdinuosi su savo egzistenciniai klausimais ir mąstymais.
Visom pasisakiusiom pritariu, laimė ir man nutinka dažnai, labai myliu gyvenimą ( na dabar biški mažiau), myliu žmones, visi aplink artimu ratu geri, nuoširdūs, myliu saulę, jūrą ir jaučiuosi laiminga palyginus dažnai ir didesnę dienos dalį.
Ta ką rašau turėčiau rašyt būtuoju laiku, nes jau nuo ano rudens tas jausmas retėja.
Sakysit aš materialistė, gal..., bet mano laimei tikrai reikia pinigų, nuoširdžiai atvirai tai sakau.
Jų reikia Sporto klubui, jų reikia automobilio kurui, kelionei iki jūros ir viešbučiui nes dabar palapinėj nemiegosi prie jūros, kokia laimė būtų va dabar prasieit pajūriu, bet kai pagalvoju kad toks savaitgalis atseitų minimum 200 eur, ir kad gal dabar negaliu taip mėtytis pasidarau nelaiminga.
Noriu vakarienei salotų su krevetėm, vyno taurės, gero prancūziško sūrio, tai būtų toks ramumas blyksniukas laimės jausmo, bet tarkim man tai per brangu ir turiu valgyt grikius ( nesigąsdinkit čia biški sutirštinau)
Siūlų, virbalų, mezgimo knygų mainais į būsiu laiminga irgi negaunu, reiškia net ir tam reikia pinigų. O mes visos jau iš akrilo nebemezgam, net vašeliai virbalai yra geri ir šūdini.
Pinigų reikia bet kam, bet koks pasijudinimas kainuoja : rūbam, maistui, kelionei kad ir trumpai, kavai mieste, desertui.
Gal mano darbas toks nedėkingas, kad matau tą skurdą ir tą prabangą viename, kas bendrabutyje vargsta ir verkia nes neišsimoka ir už tai, o kas gražų namą keičia į didesnį, nes nori įsirengt nuosavą kino teatrą, baseiną.
Nesakau kad tas žmogus laimingiausias, nes tai turi, bet sakau tas bendrabuty labai nelaimingas.
šiuo etapu sąžiningai laiminga sunkiai sekasi būt, būnu, bet taip be to laimės gilumo, visada šiek tiek liūdna viduj, net jei kartais juokiuosi nuoširdžiai.
Būtiniausi baziniai dalykai darosi prabanga, net dantų tvarkymas, verčia atiduoti metinį atlyginimą, tai tampa prabanga,
Apsipirkimas pardėj būtiniausių prekių kas kart patuština man sąskaitą 1/4 mėnesinio atlygio.
Negalėjimas susitaupyt būtiniausiem dalykam, nes realiai pragyveni ką gauni, aišku gali pasispausti, bet ar toks mano gyvenimo tikslas, visada spaustis. Tai tuomet vėl teks lįsti į urvą su laužais...ir kailiais dangstytis.
Aš nebesuprantu kaip džiaugtis gyvenimu, jei negali užsitikrinti rytojaus, porytojaus. Senatvė kokia laukia? jei dabar nesukaupsi pensijinio fondo tai ko gero būsi elgeta.
mane daro nelaiminga net tokie globalesni dalykai, kurie tiesiogiai manęs neliečia, tarkim dėl ko vieno kaimyno vaikas gali eit į būrelius ir jo gimtadieniai šaunesni, nei kito kaimyno sūnaus, kaimyno, kuris dirba žymiai daugiau, žymiai nuoširdesnis žmogus yra, o vaiko būreliams nelieka, net neturi galimybių jo vežioti, gimtadieniai būna paprasti, dažniausiai kieme su mamos keptu medučiu ( suprantu kad medutis su meile nėra blogai, bet jie mažiukai nori kokių filmuko herojų, nes taip mato pas kitus), aš net girdėjau kaip jis klausė mamos, kodėl jis negali taip kap anas vaikas...ir mačiau kaip mamai buvo skaudu, nes jis neprašė kažko tokio...jis tik norėjo lankyti futbolą
Nekalbu apie Afriką, badaujančius ir iš troškulio mirštančius, per toli nejaudina taip aštriai, kalbu apie kaimynus, kolegas, gimines...
Matau kaip klientai perka seną butuką ir kaip nesukrapšto tų 15 proc pradinio įnašo, nors abu dirba, bet jei pajamos per abu 2000 eur , yra du vaikai, šiuo metu nuomojasi butą, jiems sunku dar atidėti tam įnašui.
Kaip nusipirkt butą namą be paskolos tai išviso nesuprantu, kur dirbti ir kiek uždirbti reikia, kad sutaupytum 60000 blokinukui ar 150000 kotedžiukui .
Kodėl ūkininkui išmokos už prastą derlių mokamos, o tarkim statytojui už pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kritimą niekas nieko nemoka, atvirkščiai valstybė net pasiima 21 proc PVM
Žodžiu aš nematau šviesos nematau kažkokių realių geresnių prošvaiščių....
yra mažas proc. nerealių spec, kurių algos yra wau, bet jei nesi genijus, ar net šalia genijaus gulėjęs, jei tėvai seneliai nieko nepaliko, nepadėjo...jei esi tiesiog geras, sąžiningas ir darbštus, tai gali ir numirti Maximos kasoj.
O tuo tarpu iškirs Labanoro girią, išvažinės miško kelius, užtvers ežerų priėjimus, pastatys dar 100 Maximų senamiestyje, numarins bet kokį smulkų verslą ir sunaikins tą vidurinį sluoksnį, bus bėdžiai, išpuvusiais dantimis ir turtuoliai.
Atsimenate Filmą TIME, nerealus, fantastinis, bet labai realus, čia kaip kiekvienam juokelyje yra dalis juokelio, taip šitame filme yra dalis fantastikos, bet visa kita .....ateitis...o gal ir dabaratis
Aš pažadu tai paskutinis mano liūdnas postas, einu dėkot už tai ką turiu ir spalvnti kvadratukus, bei braižyti svajonių žemėlapį ))
Ačiū Abelo, Vasaros lietui, Katukui, Restar, QQciukui ir visom kitom kurios skyrė laiko pasisakymui ir bandė padėt man, bandė pašviest prožektoriumi tam tamsiam tuneliukyje, ačiū, neperdedant ir nesaldžialiežuviaujant aš tikrai laikau laime mūsų bendravimą. Prisiekiu.
Labos
Ligvit, su tavo diena .
Labai daug gražių, teisingų minčių prirašėt 
nu taaip gera buvo skaityt . Labai patiko Nitės pasakymas apie požiūrį. Pagalvojau atsigulus vakare, ale nu visiška teisybė. Man laimė tai tokie paprasti kasdieniški dalykai. Kai vaikams sekas, kai visi sveiki būnam, kai galiu užsiimt savo mėgstama veikla ar panašūs dalykai. Bet kad šiuo momentu esu laiminga ar nelaiminga kažkaip nesugalvoju pagalvot .
pinigai,pinigai,pinigai...ir pas visas automobiliai tuo pačiu nepigiu kuru maitinami,ir virbalai kosTminėm kainom...gi tam pačiam krašte gyvenam,ingriduška.aš manau,kad jei jau kas antro savo noro žmogus negali dėl pinigų įgyvendinti,tai reikia tų norų pasimažinti pagal savo galimybes ir finansus.ir nereiks bėdavoti,nes tikrai nei viena ant pinigų kapšo nesėdim.svarbiausia,kad tie pinigai nebūtų numero uno,kaip kad tau...va tada ir depresija gali užpulti...
Ingriduska, o tai zmogus Maximos kasoj jau kazkoks antrarusis gaunas? Aisku gerai tuos tukstancius zarstyt, bet jei ju ner, tai gal kitu dziaugsmu galima rast gyvenime? Gal ir as noriu didesnio buto, kasmet atostogaut uzsieniuos, bet realiai vertinu savo situacija, tai ir ta laime ateina. Nes nu jei ziuresi tik i tuos pinigus zarstancius ir save grausi, kam nuo to bus geriau?
Negali sivakar to prancuzisko vyno taures leist, tai gal ir nereikia? Ar jei tu tos taures neisgersi, atsitiks kazkas nepataisomo?
Nepyk, nemoku siusi pusi, sakau kaip galvojasi...
Ingriduska, aš sutinku, kad lamei rikalingi pinigai. Bet vėlgi, kodėl tada tiek daug turtingų, bet nelaimingų žmonių? Sakyčiau net daugiau nelaimingų tarp turtingų nei atvirkščiai. Ir tai yra moksliškai įrodyta. Neišsivysčiusiose šalyse laimės indeksas yra aukštesnis.
Jeigu gerai pagalvotum, kodėl tas kuris gyvena barake nelaimingesnis už gyvenantį kotedže, tai mano atsakymas vienas - taip yra dėl to, kad mes nuolat matuojamės ir lyginamės su kitais! Prarandame ramybę ir daug energijos išeikvojame besižvalgydami per petį, o ne siekdami savo tikslų ir troškimų. Ir dėl to galvoju, kad didžiausia laimė - taika su savimi. Labai pritariu Saulėlydžiui - taika ir ramybė su savimi - tai ir ryškesnė saulė, ir saldesnis miegas, ir geresni žmonės aplink. Pirmiausia kiekvienas žmogus turi save pamilti tokį koks jis yra, su visais tobulumais ir netobulumais. Va dėka šitos taikos su savimi, atsispyręs, gali nustoti lygintis, atrasti laisvę ir sklęsti tik tau vienam tinkančiais ir patinkančiais horizontais To tau ir linkiu
nelygybė buvo ir bus visada. ir visur. reik nustot tiesiog lyginti ir lygintis. gyventi savo gyvenimą tokį, kokį turi. ir tiek
arba jeigu jau labai ta nelygybė slegia, tai galima gal kažkaip sugalvot bent vienam tą nelygybę sumažint, jeigu negali globaliai. o gal gali ir globaliai, tik to dar nežinai.
Suprantu tave, Ingridushka, esi geras, jautrus žmogus, daug matai, daug galvoji. Tai kai ir aš taip mąstau, tiek visko matau - irgi būnu nelaiminga... Dėl to stengiuosi negalvoti, iš kur gi žmonės pasistato namus, arba kas gali leisti vaiką į stovyklą savaitei už 360 eur ir t.t. ir pan. Tos mintys pralekia, bet stengiuosi jų neprisileisti ir vis kartoju sau, kad kiekvienam savo, kad turiu gyventi savo gyvenimą, kuris yra toks ir ne kitoks, kad aš greičiausiai turiu tai, ko neturi kiti. Man tikrai padeda tikėjimas. Ir į temą ausyse skamba frazė iš Biblijos "Kam daug duota, iš to bus daug ir pareikalauta". Dėl to vis dažniau pagalvoju, kad gal ir gerai, kad ne tiek daug turiu, lengviau suprasti dar mažiau turinčius, dėl to su džiaugsmu galiu pasidalinti, moku vertinti tai, ką turiu ir neturiu tų problemų, su kuriom susiduria daugiau turintys. Taigi laimė - lapė - nuolatinis darbas su savim.
Dar viena frazė prisiminė:
Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“.
Nebenoriu jau filosofuoti ir aiškinti toliau, bet atsakius sau nuoširdžiai, kas yra didžiausias mūsų turtas (o tu, Ingrida, jau sau esi atsakiusi), supranti, kad visa kita gali būti, gali nebūti, nes tikrojo lobio iš tavęs niekas negali atimti, pavogti ir pan.
