Ligvita, su tavo diena! Linkiu mažiau pavargusių ir piktų dienų, daugiau pakylėtų!
Pas mane tai yra sąvokos ir laiminga, ir nelaiminga. Būna pakylėjimų, kai galiu visą pasaulį išbučiuoti ir kalnus nuversti, būna, kai absoliučiai viskuo nepatenkinta ir nelaiminga jaučiuosi. Bet tiek vienos, tiek kitos bangos, gal su amžium ar su išmintim tampa retesnės, viską išgyvenu santūriau, puikiai žinodama, kad ir tai, ir anai praeis, neverta galų darytis . O jaunystėj apie tą galo darymąsi dažnai galvodavau, nes būdavo sunku ištverti visas asmenines ir pasaulines problemas kartu sudėjus .
Tiesa, dėkui Abelo už dėkingumo priminimą. Tą irgi praktikuodavau ir netgi 21 dienos iššūkyje uždaroje grupelėje dalyvavau, labai padeda kasdien ieškoti teigiamų dalykų ir jais pasidžiaugti. Ir kai apima liūdesys ir imu jaustis nelaiminga, stengiuosi prisiminti, o už ką su dėkinga, kodėl esu laiminga.
Vakarykštis siaubo vakarėlis baigėsi net nakvyne pas mus. Ir nors aš nieko nesuprantu jau ir idėjiškai būčiau prieš - vis dar esu laiminga, nes laimingi mano vaikai, sakė, kad pati geriausia diena buvo ♥. O raganų piršteliai biškį iš recepto, biškį improvizuoti (naudoti kukurūzų ir viso grūdo speltos miltai), anot didžiosios organizatorės, gavosi labai baisūs ir patys skaniausi, kokius esu kepusi .