METŲ mezginiai

Konkreciai cia irdabar tai grazus tas derinys man

Gal kad gadget tokia juokinga  man cia..nors dazniausiai is to derinio ruzava lauk mest norisi, oranzine man daug labiau patinka.,bet siuometu grazu

Neatrodo man intelekto ir laimingumo ryšys toks jau patikimas   o dar cheminę sudėtį primaišius išvis sunku susigaudyt, kas ir iš kur   

Labas vakaras ;)

Intelekto ir nelaimės ryšys jau senokai įrodytas ;) konkrečiai, kuo labiau išprususi moteris, kuo daugiau mokslų ir laipsnių turinti, tuo didesnė tikimybė susirgti pogimdyvine depresija (gal net ir kitom psichikos ligom, bet jom taip konkrečiai nesidomėjau). Nors serga visokio plauko moterys, bet ženkliai dažniau išsilavinusios manoma, kad dėl keliamų sau ir artimiems reikalavimų, didelio atsakomybės jausmo viso suprojektavimo į kūdikį, nes nebėra kitos srities, kur projektuot, taip pat ir per daug žinojimo visokių pavojų/ligų/pasaulio blogosios pusės ir t.t.

Apie laimę vėliau. Einu vaikam pasakų skaityt   

 Ligvita, gi nesiteisink, net jeigu sau megztum ir tau patiktų - taigi valio, aš ir sakau, kad tas skirtingumas nerealus.  Ir kartu sau sakau, nes jau galvojau, kad man gal visos spalvos visai nieko, bet pasirodo, kad tikrai ne. Dar prisiminiau, kad ruda mane ne... Nors kaimynų šuva rudai šokoladinis nerealaus grožio ♥.

Jei tarp ružavos ir oranžinės būt ne šviesi spalva, tai būt labai gražu.

koks siūlas?

Laimė... Man tai atrodo, kad laimė - tai ramybė. Kaip saulėlydis lyg sakė, susitarimas, susitaikymas su savimi ir aplinka. Juk ištikrųjų visas nelaimingumo pojūtis kyla iš nerimo (buitinio, darbinio, egzistencinio ar dar kokio) ir nemalonaus fizinio kūno diskomforto (nes būna ir malonus, pvz., po sporto) Sakot, sveikata ir sveiki artimieji, bet jei iš tikro žinotume, va taip garantuotai, kad viskas baigsis gerai, kad tai tik laikina, kad yra vaistai, kad galima pašalint sukėlusias priežastis, gi to nerimo ir nelaimės būtų mažiau. Tiesiog pralauktum juodą dryžį ir tiek, su ramybe ir pasitikėjimu širdyje (čia gal kažkas panašaus į tą "šalom"?). Bet nežinai žmogus, nei kaip baigsis, nei kada. Kyla nerimas, dažnai ir bejėgiškumo jausmas, nes pats negali įtakoti ir prasideda nelaimės pojūtis. 

Kad ir ingriduskos prarastasis lobis. Gi jei žinotum, kad va, po mėnesio jau būsi uždirbus/radus/gavus dovanų/ išlošus loterijoj ar dar kaip, gi tos nelaimės būt mažiau, ar ne? Jei išeitų paleisti tą begalinį kaltės ir atsakomybės jausmą už jau įvykusį faktą, kurio niekaip nebekeisi, gi būt lengviau? 

Ir tikrai nereikia lygintis su kitais, kad gali būt blogiau ar geriau. Nors kartais tai geras priminimas kasdienybės bėgime apie stabtelėjimą, bet kiekvienam savo kryželis, kiekvienam savo medalis. Ir kas vienam laimė, kitam visai nereikšmingas dalykas. Net pvz. apie tuos vaikus ir kad jie laimė. Yra žmonių, kuriems jie atrodo tik vargas (kodėl taip yra, kodėl tai tarsi ėjimas prieš prigimtį, atskiros diskusijos vertas reikalas), bet laimingais daro visai kiti dalykai - mokslas, išradimai, pinigai, kelionės, šunys ir t.t.

Arba Restar skaudamas petys. Paprasta - neskaudėtų, nebūtų diskomforto, arba bent jau žinotum, kada  tai baigsis, būtų laimės daugiau. Todėl ta banali tabletė ir suteikia laimės nuo banalios problemos

Dažnai prisimenu vieną palinkėjimą: gyvenime reikia keisti tai, ką gali pakeisti, priimti tai, ko negali pakeisti, o svarbiausia, atskirti vieną nuo kito (ar kažkaip panašiai...). Kartais tai priduoda ramybės. Tiesiog atsidūsti, pamąstai, kuris čia variantas vis tik, ir imiesi veiksmų.

Ir dar vienas svarbus reikalas - dėkingumas. Va šito daigto daugelis nemokam, nesustojam, nepagalvojam, kol kažkas nesukrečia. O pabandykit kasdien užrašyti bent po vieną dalyką, už kurį tą dieną buvot dėkingos (galima, aišku, ir po tris). Labai padeda pozityvumo ugdymui

Ir dar vienas geras ir įdomus reikalas yra toks langelių spalvinimas

Išdykeliai iš sm neleidžia foto įkelt tai nuorodėlė čia https://www.buzzfeed...wk2#.sfyj1ZbwkvPats pirmas paveiksliukas yra tai, ką norėjau parodyt. Nusibraižai metams ir spalvini kasdien ir pagalvoji, kodėl gi negalėjai jaustis geriau? Kas trukdė? Dažniausiai gi baigsis išvada, kad tavo paties požiūris, kaip  Nitė sakė. O gal gali jį po truputį pakeisti? Tiesiog į tą vieną ar kelis užkn... dalykus tą blogą dieną. Gal kitą kartą jau taip nesunervins? O gal ilgainiui pradės daugėti tų šviesių ir spalvotų dienų

Ale tai plepi pamokslautoja esu, nesutalpino į vieną langelį gerai, kad įtairau, kad nebus čia paprasta noveles prirašius pasiskelbt, tai nuskopinau

Jei tarp ružavos ir oranžinės būt ne šviesi spalva, tai būt labai gražu.

koks siūlas?

Dundaga

o man gražus tas skaros spalvitetas.su tokia skara tikrai gatvėj 2 proc pati laimingesnė būčiau ir kokiais 6 proc aplinkiniai laimingesni būtų

ir dar: aš nemoku būt laiminga,nelaiminga,gal ne tiek nemoku,kiek nekonstatuoju to fakto,kad aš laiminga.nes aš tikrai laiminga.bet būnu pikta,pavargus,nusivylus.realiai gerą dieną man lemia neskaudanti galva,kokius 95 proc,o likusius 5 susigeneruoju pati: pvz einu,dairausi,vėpsau,mėgaujuosi gamta,žmonėm,kartais ir pafotografuoju.užsiimu man mėgstama veikla,kažkam padedu,bendrauju su man mielais žmonėm,ne energetiniais vampyrais.svajonės pas mane ne iš fantastikos fondų,jos realios,joms reikia tik laiko ir pastangų.ir tikrai ne piniguose laimė,ne jų kiekyje.laimė yra lapė  

​

Jip, laimė yra lapė, ir ją galima prisijaukinti.

Olaivos mintys turbut arcisusiai mano laimes suvokimo. Kazkaip net nepatogu buvo rasyt, kad as nebunu laiminga ar nelaiminga, tiesiog viena diena buna sekmingesne, kita maziau sekminga. Is principo juk mano gyvenime viskas gerai ir turiu pagrindinius dalykus, kuriu tikrai norejau ir noriu, tai sakyt, kad nelaiminga esu - butu netiesa. Net nezinau, nors ne, zinau viena vieninteli dalyka, kuriam nutikus galeciau sakyt ir tikrai buciau nelaiminga. O visa kita... Ateina ir praeina...

Skaiciau jus ir galvojau, kas su manim negerai, kad man nebuna laimingu ar nelaimingu dienu, bet turiu rankas kojas, esu sveika, uzsidirbu... Aisku, gali but geriau, bet geriau gali but visada...