Siuo metu laime man yra geri vaiko tyrimo rezultatai.tikrai
Ir as laiminga siandien
Restar, nea, nedarėm jokių tyrimų. ir kol kas nejaučiam poreikio.
aš skeptiškai žiūriu į tuos testus. nu nes manau, kad toleravimas gali priklausyt ir nuo momentinės organizmo būklės. pvz mano vyro organizmas šiandien turbūt parodytų netoleravimą vos ne viskam. nes įjaudrintas kitos ligos.
aš pieno produktų netoleravimą nusistačiau eksperimento būdu 
valgau- nevalgau. kaip jaučiuosi? nugis geriau kai nevalgau, nei kai valgau. tai geriau renkuosi nevalgyt.
gliutenas. šiaip man rodos šitą netoleravimą, kuris šiuo laikotarpiui labia daug kam nustatomas, galima nustatyt ir pigesniu metodu.
o visi kiti maisto produktai.... ar tikrai nori žinoti? jau pripratai prie pasikeitusios mitybos ir nori dar? nori gamintis visiškai atskirai nuo šiemos? ką darysi, jei nustatys, kad visi šeimos nariai toleruoja skirtingus produktus?
pirmiausiai, manau reiktų turėt kokių tai rimtų įtarimų, kažkokių tai požymių, o ne šiaip iš didelio noro.
Na sveikata, kas be ko, kaip ir pats gyvenimas, kokia laimė jo neturėti..Tai Sveikata laime, bus visoms, ner čia ką ir kalbėt, ypač vaikų sveikata.
Bet jei esi sveikas, juk negalvoji kaip čia aš laimingas, daugiau nieko nenoriu.
Kaip ir sotus negalvoji kaip noriu valgyti.
Apskritai, man laimės nesuteikia žinojimas, kad kazkas serga, o aš sveika, kad kažkas yra dar neturtingesnis, dar koks nors ten sunkiau besiverčiantis
Nes visada yra blogiau ir geriau gyvenančių už tave, tad man nelabai įdomu, neveža kitų žmonių gyvenimai.
Kaip ir nemanau kad visiem geriems bus atlyginta, o va tuos neitin gerus tai jau nubaus ( Dievas, Likimas, gyvenimas), ne-ti-kiu, niekas už nieką nebaudžai ir neapdovanoja.
Mano direktorė labai mėgsta tuos pasisakymus, va ji tokia, tai taip jai ir reikia, ji niekada negalės susilaukti vaikų
arba va užtai dabar jai nesisekss,ji nepadarys to ar to ir bus šikna
Nesakau taip, netikiu tokiais pasisakymais, mano gyvenimas man rodo kad nutikimai ir gyvenimo vingiai niekaip nesusiję su žmogaus gerumu ar blogumu. Pažįstu tikrų parazitų kurie per žmonių ašaras gyvena taip kad nesapnuotum ir pažįstų nuoširdžiai gerų kurie iš vargo valgo tik grikius.
Sveikos,
Lace vaizdai... 
Aš šiandiena mamadieniauju, bet neturiu jokių apčiuopiamų rezultatų.... Mezgime nesėkmės ir banalybės....
Aš nežinau kas man yra/būtų laimė, bet puikiai žinau kas yra nelaimė, tai jeigu jos nėra, tai reiškia laimė yra čia, kažkur šalia, Kadangi aš visada buvau realistė, o ne kažkokia svajotoja, tai puikiai suprantu, kad laimė yra tai, kokius tikslus išsikeliam sau ir kaip/ar juos siekiam, nes laimė iš dangaus nekrenta... jei iš materialaus pasaulio tai...Gal ir norėčiau keliaut, gal ir keliaučiau jei dar labiau norėčiau, bet matyt per mažai to noriu ir nesijaučiu dėl to nelaiminga, gal ir norėčiau nuosavo namo su kiemu ir išpuoselėtu sodu, bet nesusikuriu, tai reiškia ne taip noriu, o kitas niekas nesukurs ir puikiai tai suprantu. Gal ir norėčiau kito darbo, idomesnio ir geriau apmokamo, bet kad aš jo neieįškau ir nesiekiu, tai reiškia tenkinuosi turimu. Daugiau pvz. net ir nesugalvoju
Iš Ingriduškos posto peršasi tik viena išvada, kad tau iki pilnos laimės trūksta tik vieno kito tūkstančio, nesupyk tik, aš nepiktai, bet tai ką išvardinai, viskas materialu 
O vat jeigu susirgtume, viskas iki vieno iš tų mano ir tavo dalykų būtų nebesvarbu, aišku nereikia apie tai galvot, aš ir negalvoju, bet mažas laimes galima atrast kasdien ir jomis džiaugtis, pvz aš šnd labai džiaugiuos mamadieniu, bet dar labiau džaiugčiaus jei būtų pavykę suknelę nusibružint, bet juk tai juokinga, bendram laimės kontekste....
Labai padrikai aš čia prirašiau, kas ant liežuvio galo... ))
Aš helowyno seubu atsipirkau penktad, nupirkdama humanoj marškinukus su kaukolėm ir raudoną sijoną, vakarėlis buvo mokykloj
ingridušk, ,galbūt tau reikia išsiaiškinti savo neLAIMĖS priežastį,o ne ieškoti laimės...kai ją išsiaiškinsi,jau ir laimingesnė būsi ;)
Nu vat Šarangė labai taikliai parašė, nu pasirašau po kiekvienu žodžiu
ir Olaiva taiklią išvadą padarė.
apie sveikatą, tai aš dar pridurčiau, kad kol sveiki, aišku, kad negalvojam, kokie mes čia laimingi. ir kai kas nors suserga, negalvoji, koks aš nelaimingas. labiau galvoji, kad blyn, nu tada taigi buvo viskas gerai, ko aš žioplys to nevertinau...
nusimezgiau sau suknelę,ne sasyską
kampukai:
Olaiva, kliošinė ?
labai gražiai tie raudoni taškeliai
nea,toks maišiukas,labai gerai krenta 
O kai išsiaiškini nelaimės priežastį ir negali jos pakeisti? Čia šiaip, retorinis klausimas. Tai visur padeda požiūris. Aš irgi galvoju, kodėl mes neturim namo? Greičiausiai visgi todėl, kad nenorim vargo ieškot, statyt ar remontuot, prižiūrėt, važinėt ir pan. Tas pats ir su kokiu išėjimu kur nors - kad gi taip gerai namie pasėdėt dažniausiai .
Olaiva kad pasipuošė, kokiai progai šį kartą? Įdomu, kas per konstrukcija, intriguoji. Aš vis dar noriu maišiukų, nors jau beveik galiu ir įliemenuotas suknias nešioti .
kam užkandžių helovynui?
Labai gražūs kampukai. Laukiu viso vaizdo.
O apie laimę labai sunku pasisakyti. Tai taip neapčiuopiama ir neįvardijama. Ir kintama. Dažnai tikrai tik praradę ką nors suvokiam, kokia tai buvo laimė. Kaip susirgę suprantam, kokia laimė būt sveikam, arba neturėdami ką valgyti, kokia laimė būt sočiam...
Katrais, kaip labai nesinori gyvent, ir stengiuosi suprast, kokios to priežastys, pabandau laisvai paleist savo norus, kaip čia ingriduška surašė. Bet labai greitai prieinu aklavietę ir metu tą užsiėmimą, susiduriu su begale prieštaravimų. Kad ir toks pavyzdys - norėčiau, kad nereikėtų tvarkyti namų. Bet tai tada reikėtų turėti, kas tai daro, o tada reikėtų bendrauti su tam tikra prasme pavaldžiu žmogum, kelti jam reikalavimus, isireikalauti, jei kartais jis blogai atliktų savo pareigas, susitarti dėl atlyginimo ir t.t. O tai dar blogiau, nei namus tvarkytis.
Kas tų helovyno padarų viduje?
