Labas rytas,
likau šiandien namie. Gal ir gerai, susitaupo važiavimo, pietavimo laikas, bedirbdama galiu skalbyklę užstatyti ar puodą pupelėms užkaisti. Bet priežastis tai nelabai gera - mažę išgirdau bekosint. Dar nelabai, tai yra vilties, kad pabūsim kartu ir neįsisirgs.
Košes tai tiesiog paprastai - kruopų, ne kokių dribsnių (grikiai, soros, perlinės, avižos, kynva, juodi ryžiai - kasdien vis kita), iš vakaro užmerki, ryte užvirini vandeny ir palieki brinkti. Kartais tiesiog paprastai su druska (ar ekologišku sultiniu) ir sviestu valgom, kartais pasikepu svogūnų, paprikų, pomidorų ar morkų, išmakaluoju, su kietus sūriu apsitarkuot galima, su naminiais pomidorais, kol kas tik tiek priedų išbandžius. Tai pirmas darbas atsikėlus - einu perplaut kruopų ir užkaist viryklę. Kol užverda, virtuvėj kokį pratimą atlieku . tada palieku brinkt ir darau kitus darbus. Košė turi linkt kramtoma. man nuostabiausia tai, kad nereikia sukt galvos ir sotu.
Žinojimas ką ir kiek ko perkat - įspūdingas. Niekada tokio levelio nepasieksiu. Viską darau spontaniškai. Kartais ir sugenda, pripažįstu...
Laiko vagim nesiskundžiu. Tiksliai žinau, kas iš manęs vagia laiką ir kas dėl to kaltas.