Niu aš šiandien biure buvau ryte ir vakare, kitą laiką kavavau ir kaifavau konferencijoj. Myliu savo darbą.
vienžo, dar buvau Lenkų kino festivalio uždarymo filme. BODO. Visa emocijose. Galingas filmas, pasakojimu ir pabaiga. Ar man kažkoks sentimentalumas puikios dienos pabaigoje užėjo... Nemezgiminis filmas. Nora vieną kadrą drebančiom rankom padariau, išėjo dvigubas, su svarbiausiom herojaus moterim kadre: mama ir nesulaukta mylima. Filmas apie tai, kaip WW2 tanku pervažiavo per laimę, meilę ir talentą. Mirties scena mane pravirkdė.
Gal susidėjo tai, jog Eugenijaus Bodo dainos skambėjo abiejuose jau pažiūrėtuose to paties festivalio filmuose?