Abelo, aš susidūrusi šiek tiek su Montesoriu, tik bijau, kad tavo apsisprendimo nepalegvinsiu, tie susidūrimai tokie trumpučiai ir labai emocijomis grįsti. Airijoje, kol laukėme vietos normaliame darželyje, gavome pasiūlymą eit į montesorį, tai įspūdžiai prasti. bet dabar kai turiu su kuom lyginti, porą mėnesių atlikinėjau praktiką vokiškame Montesoryje, tai galiu pasakyti, kad daug priklauso nuo materialinės bazės, inventoriaus, bei auklėtojų pasiruošimo. Vokiškame darželyje, buvo kalnai ugdomųjų stalo ir ne tik žaidimų, kaladėlių, konstruktorių, knygelių, įrankių meistravimui berniukams, vaiko priežiūros priemonių mergaitėms ir t.t. ateidinėdavo pavieniai specialistai ir pan. žodžiu neužtenka, kad padės degtukų dėžutę, lygintuvą ir porą kaladėlių (kaip buvo Airijoje). Tai visumoje nuomonė pasitaisė, bet jei taip visai sąžiningai savo vaiką mieliau leidžiu į paprastą darželį, man per šalta, per daug panašu į darbą, sukaustyta, bet gal dar ir priklauso nuo to, kaip pasiseks su auklėtoja, man teko dirbti tipo su kieta savo srities profesionale, nuolat besitobulinančia įvairiuose kursuose, bet žiauriai sausu žmogumi, tikrai ne kartą norėjosi ją supurtyti, kai matydavau, kaip ji elgiasi su vaikais. vis tik susitikdavau ir su kitais darbuotojais, tai fainiausios buvo tos priklydėlės iš paprastų darželių, jos pačios juokdavosi, kad destabilizuoja darželio veiklą. o dar ir nuo vaiko charakterio daug priklauso. bet kaip ir sakau, per trumpos ir per emocionalios tos mano pažintys, kad galėtum daryti išvadas. vieną ką galiu patarti, pasiprašyti į tą darželį trumpam apsižvalgymui, bent jau pamatysi, kas per aplinka, kaip auklėtojos atrodo ir pan. pajusi, ką tavo širdis sako...