šiaip paradoksai yra labia įdomūs dalykai. nu tokie panašiai kaip pasakos be galo 
Nu man ir mano šeimai tai Velnio maistas tebėr numero uno 
. Visą laiką jį kepdama apie Ingriduką pagalvoju ir vsą laiką ačiūūūū pasakau :wub:y[ač kai prdaedu ragaut.
Liniuka, o kur šiandien delfyje įdėto lieknų bičių obuolių pyrago pabandyt nenooooo? ( neišeina aktyvios nuorodos įdėt) man tai labai skaniai susiskaitė 
Tai vat - užsimanau biškį saldaus ir pagalvoju - ar tikrai bus labai skanu? Nu nelabai, ir tik sąžinė grauš. Tai ir nevalgau. Iš bezbožnai skanių ir bezbožnai nuodėmingų sau sugalvoju tik Velnio maistą ir šokoladainį su riešutų sviestu ir juodųjų serbentų uogiene. Obuolių pyrago kokį trečdalį teko išmest. Nes stovėjo stovėjo, 5 iš 6 sirgom, tai net nesiūliau labai...
Gal galite plačiau apie šitą? 
ai, tai šitą žinau, tik va tas vardas labai lietuviškai nuskambėjo
nu joo - Zen(i)ka
Nite nu tai nedalink tu tų mezginių per pusę ir gal kaip nors kada nors pabaigsi
aha apie tą šokoladainį su juodais serbentais ir aš nooo suskaityt, jei valgyt saldaus tai tik labai nuodėmingo o šitas skamba labai
Nite nu tai nedalink tu tų mezginių per pusę ir gal kaip nors kada nors pabaigsi
aha apie tą šokoladainį su juodais serbentais ir aš nooo suskaityt, jei valgyt saldaus tai tik labai nuodėmingo o šitas skamba labai
šiaip paradokse tiesiog į dalis dalina. o megztiniai dažniausiai iš dalių
o jei pasigilinsi, tai mezginio išvis būti negali
"Būtis susideda iš tų dalių, kurios gali būti dalomos, o tos dalys, kurios nebegali būti dalomos, neturi ir dydžio. Jei dalys neturi dydžio, tai ir būtis neturi dydžio. Bet, antra vertus, dalys negali neturėti dydžio, nes iš jų nesusidarytų turinti dydį visuma, todėl jei būtį dalytume iki begalybės, visada gautume turinčias dydį dalis. Taigi Būtis neturi dydžio ir kartu yra be galo didelė ir begalinė. Vadinasi, įvairovė yra prieštaringa ir dėl to jos būti negali."
Soliuk, sugedo mano blenderis, tai visi malti reikalai atkrinta 
Kepsiu šitą
21765019_1444528578927612_284203313611154833_n.jpg 137,3KB
0 Parsiųsta kartų
šiaip paradokse tiesiog į dalis dalina. o megztiniai dažniausiai iš dalių
o jei pasigilinsi, tai mezginio išvis būti negali
"Būtis susideda iš tų dalių, kurios gali būti dalomos, o tos dalys, kurios nebegali būti dalomos, neturi ir dydžio. Jei dalys neturi dydžio, tai ir būtis neturi dydžio. Bet, antra vertus, dalys negali neturėti dydžio, nes iš jų nesusidarytų turinti dydį visuma, todėl jei būtį dalytume iki begalybės, visada gautume turinčias dydį dalis. Taigi Būtis neturi dydžio ir kartu yra be galo didelė ir begalinė. Vadinasi, įvairovė yra prieštaringa ir dėl to jos būti negali."
Katuk, čia labiau filosofiją nei matematiką primena Bet skaitosi gerai. Girtumo testas ne kitaip
Katuk, čia labiau filosofiją nei matematiką primena
visi didieji graikų matematikai buvo filosofai. ir abi šios mokslų sritys tiutluojamos karalienėmis
o be to, begalybė yra vienas iš matematikos terminų
nu vat.
Liniuka, tavo gausis toks pat gražus seilės tysta...
Aš rudenį kepu tokį obuolių pyragą. Pripjaustau didelį dubenį obuolių mažais gabaliukais. Na dubuo toks nemažas, gal kokie 3 l telpa, nors niekada nematavau. Pripjaustau tiek, kad dar po to įmanoma būtų tešlą su jais sumaišyti - pilnoką, bet be kaupo. Obuolius gausia pabarstau cinamonu ir truputėliu cukraus ir išmaišau. Tada maišau tokią tešlą: 4 kiaušiniai, 2 stiklinės cukraus, 2 stiklinės miltų ir 0,5 šaukštelio kepimo miltelių. tešla gaunasi tokia grietinės tirštumo. Tada sumaišau ją su obuoliais. Skarda gerai ištepu aliejumi (arba sviestu) ir supilu kepti. Gaunasi toks labai obuolingas drėgnas pyragas. Paskutinį kartą įmaišiau dalį kriaušių, nes parsivežėm iš tėvų,irgi neblogai buvo.
