dabar kai kas turetu pradeti bartis, kad reik valgyt kas padaryta ir padeta ant stalo ,o ne gamint kiekvienam atskirai 
Amžinai gyva diskusija - maistas 
Lengva nevalgyt to kažko, kas stovi ant stalo, jei dėl to nealpsti čia jau nesiskaito
Pas mus saldainių namuose nėr, nes niekas jų nepasigenda, vaikai, aišku normalūs, nori visokių saldžių nesamonių, bet dažniausiai ne paprastų saldainių. Labiausiai tai nori ledų visada 
Aš kasdien bandau galvot apie tą intuityvų valgymą, bet matyt, nelabai atskiriu, kada tikrai ko noriu, o kada noriu tiesiog, tam kad norėt... Pavydžiu žmonėms, kurie apskritai nesureikšmina maisto, nesuka galvos kada ir ko pavalgys... Man maistas turi būt normalus, pagamintas ir bent kartą dienoj, per atostogas gastroliuodami pasimaitinom kelias dienas "sausiaku", nors ir skaniai ir gal pusėtinai sveikai, bet aš jau nebegalėjau žiūrėt į tokį maistą ir mirtinai norėjau "normalaus" maisto 
Ir dar žinau, kad man netinka valgymas 5-6k per dieną ir po mažai, nes aš tikrai negaliu sustot suvalgius pvz.1/3 varškės pakelio ir laukt kol galėsiu po 3h pabaigt tą pakelį, aš geriau suvalgysiu iškart ir po to 5h nevalgysiu, bet būsiu soti, arba geriau nevalgysiu išvis
bet šiaip tai išpindėjimas čia pas mus. visus.
ką norim, kada norim, kaip norim... o vat vaikai kokioj nors Afrikos glūdumoj, įsivaizduojat kaip intuityviai valgo. visada ALKIS. man kartais užtenka pagalvot apie alkstančius, nereikia net Afrikos, ir kąsnis kažkaip net užstringa.
arba užtenka pagalvot kiek darbo pvz prie tų pačių cepelinų.... ir iš kart baigiasi visokie intuityvumai
arba; dažniausiai gaminu iš vakaro maistą rytdienai. ar jau taip įmanoma sužinot ko ryt norėsim nu nelabai. o gaminu, nu nes grįžus po darbo norisi pavalgyt dabar pat, o ne kokią 20-21 valandą.
todėl šiaip pasikartosiu - viskas labai individualu. kiekvienas turim savo gyvenimą su milijonais aplinkybių, kurių vadovėliai tikrai visų nenumatys. gairės , kryptis - gerai, o toliau viskas pagal save.
Katuk, kad išpindėję tai faktas, ne iš blogo gyvenimo tos problemos bet tam ir diskusija
Patarlė, kad sotus akkano neatjaučia gryna tiesa, man afrika per toli, kad dingtų apetitas 
vat del paskutines dalies sarangel ta pritariu . man tokia nesamoniu nesamone su 5 - 6 valgymais irgi visiskai netinka... ir bijok iseit kur toliau, arba su savim nesiokis maisto,kad atejus tai valandai galetum palest . ir amzinai galvok, kada ta valanda ateis, kai galesi vel valgyt ....
dabar isvis esama teoriju, kad geriau valgyt reciau , bet pavalgyt. man tokios teorijos patinka ir tinka. tai siejama su cukraus bangomis. bet ka suvalgius ar uzkandus . ir alkio hormonu. tik kad as niekada nesigilinu iki beprotybes, tiesiog praslydau tos teorijos pavirseliais, ir man patiko .
Klausimas ne į temą, po kiek drops alpaca dabar normaliai? o po kiek jau pigiai?
Čia rimtai? 
http://www.mezgimozo...ops-alpaca.html
katuk, cepelinus pagamint visiska baika, kai turi namie technikos. va tik bulves nuskust biski daugiau darbo 
pas mane ir sutarkuoja ir issunkia jas "tarnaite". o varske idarui sutrint nesunku . na zodziu,cepelinams darbo tikrai ner daugiau, nei kokiems kitokiems patiekalams is 30 ingridientu
Valgyt noriu kaip ciuciukas, negaliu žandas užšales o jūs apie maistą
QUOTE(katuks @ 2017 09 13, 14:16)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="dontstop" data-cid="71796562" data-time="1505296849"><div>
<p></p><p></p><p>Pagal "klasikinę" intuityviąją mitybą saldumynus (ir kt "blogybes") reikia sau leist. Tada jų nesinori, kai smegenys būna įtikintos, kad jų tikrai galima, bet kada, nors vidury nakties, nors vietoj pusryčių, pietų ir vakarienės, ir ne mažą kąsnelį, o kiek norisi, be jokių apribojimų. Rekomenduojama jų laikyti namie 3-4 kart daugiau, nei įmanoma suvalgyti per 1 kartą. Kai jau organizmas ir smegenis įsitikina, kad saldumynai tikrai pasiekiami visada, tada nustoja jų norėt
</p><p>Ir tai veikia 
</p><p>Man teko išmest 5-6 vnt brangaus Lindt šokolado, nes pasibaigė galiojimas 
Pragulėjo daugiau nei pusmetį spintoje neliečiamas, nes tikrai tikrai jo nebenorėjau (o šeimoj daugiau nieks nevalgo)</p></div></blockquote><p>na, ir tai tik įrodymas, kad viskas labai individualu.
</p><p>turiu namie nuolat saldumynų ir visai savęs neįkalbinėju, kad negalima ar panašiai. t.y. jie man visada pasiekiami. tai va. kai pradedu valgyt, negaliu nuo to skanumo taip paprastai sustot. jei šokoladas, tai visa plyta. jei saldainiai, tai vienu nepasiriboju, dviem taip pat. o bandelės tai tiesiog rajskoje naslaždenije.
</p><p>gali būt kiek nori bonbonkių - nevalgysiu, man jos nepatinka. gali būt sausainių be įdaro - neįdomu, per sausa.
</p><p>taip kad, tos visos teorijos tikrai ne man.
</p><p></p><p>beje, man rodos Ingriduska irgi yra išbandžiusi tą intuityviąją mitybą....
</p>
<p></p><p></p><p>Pagal "klasikinę" intuityviąją mitybą saldumynus (ir kt "blogybes") reikia sau leist. Tada jų nesinori, kai smegenys būna įtikintos, kad jų tikrai galima, bet kada, nors vidury nakties, nors vietoj pusryčių, pietų ir vakarienės, ir ne mažą kąsnelį, o kiek norisi, be jokių apribojimų. Rekomenduojama jų laikyti namie 3-4 kart daugiau, nei įmanoma suvalgyti per 1 kartą. Kai jau organizmas ir smegenis įsitikina, kad saldumynai tikrai pasiekiami visada, tada nustoja jų norėt
</p><p>Ir tai veikia </p><p>Man teko išmest 5-6 vnt brangaus Lindt šokolado, nes pasibaigė galiojimas Pragulėjo daugiau nei pusmetį spintoje neliečiamas, nes tikrai tikrai jo nebenorėjau (o šeimoj daugiau nieks nevalgo)</p></div></blockquote><p>na, ir tai tik įrodymas, kad viskas labai individualu.</p><p>turiu namie nuolat saldumynų ir visai savęs neįkalbinėju, kad negalima ar panašiai. t.y. jie man visada pasiekiami. tai va. kai pradedu valgyt, negaliu nuo to skanumo taip paprastai sustot. jei šokoladas, tai visa plyta. jei saldainiai, tai vienu nepasiriboju, dviem taip pat. o bandelės tai tiesiog rajskoje naslaždenije.
</p><p>gali būt kiek nori bonbonkių - nevalgysiu, man jos nepatinka. gali būt sausainių be įdaro - neįdomu, per sausa.
</p><p>taip kad, tos visos teorijos tikrai ne man.
</p><p></p><p>beje, man rodos Ingriduska irgi yra išbandžiusi tą intuityviąją mitybą....
</p>
Lankiau kursus, turiu knyga, nu bet neturiu Intuicijos.
Seniai įrodyta kad cukrus yra euforiją keliantis dalykas, kad tai lyg narkotikas...
Ir aš matyt esu cukraus narkomanė
Ko išmokau Intuityvaus valgymo dėka, kad aš tikrai ne visus saldumynus mėgstu. Todėl stovi sauasiniai vazoj o aš nevalgau man negalioja.....aš jų ir taip nenorečiau
man labai lengva praeit pro Maximos tortų vitriną, nes man jie neskanūs, jie netikri, o va Qqčiuko torto būčiau pusė suvalgius. Mano Intuicija žino Ali parduotuve, Tery kepyklėlę, Liucinos cukrainę ir blogiausiu atveju Bijolą. Ji žino kur yra skaniau ir veda oj veda
Man neskanu šokoladas ir saldainiai ir sausainiai pirktiniai
bet skanu panacota, tiramisu ir naminis trupinių pyragas ir noriu jo visada.
Aš vienu kartu pyrago nesuvalgau, bet per dieną pi kelis kartus po gabaliuką žiūrėk jau daugiau nei pusė suniamniota
Noriu paakyt kad sš tikrai turiu keistą intuiciją.
Aš jei valgyčiau iš alkio būčiau Lietutis, bet aš valgau iš nerimo iš liūdesio iš džiaugsmo, iš sėkmės iš nesėkmės, už kompaniją
Suprantu kad valgyt kaip miegot kaip sysiot turi būt fiziologinis poreikis, bet man tai tikrai taip nėra, nelekiu sysiot tik todėl kad npasisekė darbe, o va tiramisu su juoda kava Vapiano labai padeda, jei dar drauge salia
O man tai po ranka padėjo vynuogių, ir valgiau sau negalvodama ir dar prie kompo, kol susivokiau, kad šiaip tai aš nealkana ir jų visai nenoriu, per saldu . Visai patinka stabtelėti ir bandyti fiksuoti, pajausti, suprasti, ką ir kodėl darau. Nes jaučiu, kad nemažai dienų pragyvenu tiesiog autopilotu, nieko nepajausdama ir nefiksuodama, tik boruwsindama, skrollindama ne tik peer įrenginius, bet ir per gyvenimą, o valgis išvis paskutinėj vietoj - greitas prisirijimas kažko. Ta perpiet bekramtant aplankė jausmas, kad taip tingisi kramtyt, jog laisvai galiu su mažiau pasisotint . Čia toks džiugus atradimas buvo .
ir Magnio B6 nusipirkau su Nimesiliu .
Apie šokolado valgymą plytom tai niekada nesuprasdavau, nors daug kas yra sakęs. Gal dėl to, kad visą gyvenimą reikėjo dalintis, tai ir dabar visa plyta ant 6, o tai ir daugiau - kiek ten išeina.
Restar aš nežmoniškai už tave džiaugiuosi,
nes tas stabtelėjimas tau reikalingas ir ne tik maiste...
manau tu viską teisingai darai ))
Vat, šiuo atveju labai pritariu Ingriduškai, nors jokių kursų nelankiau... bet labai taikliai parašei, nors ir ne tortų noriu ir ne šokoladų.
Kaip keista, kai pagalvoju, kai buvau studentė pavargus ir išalkus visada labai norėdavau šokoladuko, pvz,kokio nors Manija, ar Bounty, sukirsdavau ir laiminga ir soti likdavau, o dabar dažniausiai apskritai nežinau ko noriu, negaliu sugalvot nieko konkretaus ko norėčiau...o kai būnu labai alkana, dažniausiai nebesvarbu ko noriu, nes noriu tiesiog pavalgyt...
