Hmmm. Nu turiu namie ir mažų vaikų, ir saldainių. Harmonija (t.y. nesunaikina, o pavalgo, kiek nori). Net šokolado namų kūriniai neiškart nunyksta.
O gardumui jausti tarpuose tarp nedidelių niam atsigert man skanu.
mano vaikas gal ne toks jau mažas bet šiaip apie sveiką mitybą juos jau daržely informuoja
jie puikiai žino kad daržovės sveika o saldainiai nelabai
ir vistiek nori saldainių aišku 
o raugintuose agurkuose cukraus nėr..bent mes nededam, surūgsta skaniai
Katuk gal ne vien cukrus
nu ar tu nori pvz kabint cukrų iš cukrinės?
(nors esu mačiusi suaugusių žmonių kurie taip daro..nu čia jau man narkomanija)
greičiausiai čia kalba eina apie juodą šokoladą.
nu nes ten visokie papigiai šokoladai, kuriame kakavos milidalelės, o pagrinde riebalai ir cukrus, tai sakyčiau jau ne visai šokoladas.
o po visą plytą aš suvalgau ne dėl jo nenormalumo, nu gal ten
kokiose tai smegenų kertelėse man nežinant suskirstytas tas maistas į nenormalų ir nenormalų. man tiesiog SKANU. nu taip skanu, kad sustot negaliu. noriu vis jausti ant gomurio tą saldumą, skanumą. noriu pratęsti malonumą. nemanau, kad to aš noriu iš nenormalaus maisto.
kažin ar maži vaikai jau yra suskirstę maistą į normalų ir nelabai. bet vat saldainių norisi nors tu ką. dėl to, kad SALDU. yra išimčių, yra vaikų, kurie labiau nori rauginto agurko. nu bet sakykit ką norit, ten irgi yra cukraus! ir dažniausia jeigu marinate jo trūksta, ir tie marinuoti dalykai nebe tokie skanūs.
aš gal greičiau dėl visko kaltinčiau cukrų - narkotikas ir tiek.
Katuk, tai aš dar kartą - pagal intuityviąją mitybą normalu valgyti cukrų 
Ir juodą šokoladą, ir baltą. Ir bandeles. Ir bet kokį kitą maistą. Nenormalu, jei jis valgomas kažkokiais didžiuliais kiekiais. Ir dar, negalima valgyti tik dėl to, kad pajust skonį. Galima tada, kada iš tikrųjų yra jaučiami aiškūs organizmo siunčiami alkio signalai. Gurgia pilvas ir pan. Tada reikia savęs paklausti, ko šiuo metu labiausiai norisi. Cepelinų - ok, valgom cepelinus. Šokolado - ok, valgom šokoladą, vietoj "normalių" pietų, jei tik taip norisi Bet ne po pietų, kai jau pilvas sotus, tik dėl to, kad pajaust šokolado skonį.
Dėl vaikų, skaitosi, kad iš prigimties jie visi intuityvūs, kol neįsikiša tėvai su savo draudimais ir kt taisyklėmis. Jei tėvai draudžia kokį nors maistą, dozuoja, riboja jį, vadina nesveiku ir tt, tada vaikui gali susiformuoti "uždrausto vaisiaus" sindromas. Jei reikalaujama valgyti tam tikromis nustatytomis valandoms, pabaigti tam tikras porcijas, vaikas praranda mokėjimą atpažinti alkio ir sotumo signalus. Be šitų signalų atpažinimo intuityvi mityba neįmanoma 
tai vaikai labiau marinuotų agurkų gal nori, o ne raugintų
mano vaikai pvz irgi nei vaikystėj nei dabar labai nesiveržia prie saldainių. gal tikrai dėl to, kad jų niekada netrūko na, bet pvz sesers dukra to paties amžiaus, saldainių irgi netrūko, bet vaikystėj tai būdavo, kiek duosi, tiek iškart ir suvalgys. o tada eina iš mano kaupikių (kurios saugodavo saldainius ateičiai) kaulyti.
dukrų kalėdinius saldainius pridovanotus, per Velykas išmesdavau
aš tai nesakau, kad tuos saldainius aš asmeniškai iššluoju namuose tiek, kiek tuo metu yra. tiesiog kai man norisi, sunku pasitenkinti vienu nediduku. jau kai norisi, tai norisi būna, kad nesinori. ir tada nevalgau. nė kiek. nu kaip ir ta pati intuityvi
man su tuo intuityviuoju valgymu sudėtinga tiek kad aš jau kaip užsimanau ko...kas tiesiog tuo momentu nepasiekiama
ir lieku nevalgius
kažkada užsimaniau plikytų pyragėlių su sviestiniu karameliniu idaru, vyrs kelias pardes apėjo, negavo, gavo su plikytu kremu..
ir suvalgė pats tuos pyragėlius
tiesa kartais dingsta ta intuicija...vat kai norisi kažko visai neaišku ko. mėgini to, privalgai, nu ne pasirodo kažko kito...ir taip ir lieku būna nesusipratusi ko ten norėjau
Tikrai taip, čia tiesiog vadovėlinis pavyzdys - jei po ranka nėra to maisto, kurio šiuo metu labiausiai norisi, reikia išvis nevalgyt Ir tas mėginimas- bandymas irgi yra grynai pagal vadovėlį
Tikrai taip, čia tiesiog vadovėlinis pavyzdys - jei po ranka nėra to maisto, kurio šiuo metu labiausiai norisi, reikia išvis nevalgyt
o tia kiap tada su alkiu
nes kai aš noriu valgyti, tai NORIU VALGYTI. tada jau galvoju, ko norėčiau galbūt. bet valgyt vistiek noriu. ir to noro šokolado gabalėliu neužkišiu.
bet šiaip imu suprasti kažkiek.
man saldumynai nėra pagrindinis maistas. man jie desertas - malonumas. tai reiškia kad aš juos turėčiau prilyginti eiliniam maistui pietums - šokoladas? fuuu, nenoriu net pagalvot - per saldu. o vat su kava - labai netgi mmmm 
malonumas.
Donstop - kas ten per vadovėlis, iš kurio daliniesi? Nes šiaip įdomu, atrodo teisingos ir atpažįstamos mintys, gal kada susiradus kur paskaityčiau, nes niekada jokia mityba iki šiol nesidomėjau , neskaitant kokių atsitiktinių straipsnių, dietų temas sektoj apeidavau iš tolo, vis neaktualu buvo .
nu va as ir valgio gamintoja intuityvi. vat noriu cepelinu vakarienei ( kaip vakar) , tai ir verdu cepelinus vakarienei . o ka daryt dar 2 seimos nariams vyras tai valgo kas pagaminta, o vat sunus jau intuityvus darosi cepelinu vakar nevalge, nors labai juos megsta. o siandien juos nesesi i darba valgyt. o vakarienei ieskojosi maisto po saldytuva
tai vat, ka noriu pasakyt, tas intuityvus valgymas gerai tam, kas prie puodu stovi, o vat kitiems kaip ar gamint reikia tiek vakarieniu kiek seimos nariu , kaip restorane pagal tos valandos pageidavimus
.... tai va. kai pradedu valgyt, negaliu nuo to skanumo taip paprastai sustot. jei šokoladas, tai visa plyta. jei saldainiai, tai vienu nepasiriboju, dviem taip pat. o bandelės tai tiesiog rajskoje naslaždenije.
gali būt kiek nori bonbonkių - nevalgysiu, man jos nepatinka. gali būt sausainių be įdaro - neįdomu, per sausa.
100% apie mane 
katuk ne nebūtinai marinuotus
bent mano vaikas marinuotų daržovių nevalgo o raugintus agurkus labai net mėgsta, tokius gerokai įrūgusius
aha Lusasita va būtent aš ką noriu tą pasigaminu vaikui pagaminu ko jaučiu kad jis gali norėt jei anas tikrai žinau kad nevalgys to ką aš..o vyrui lieka pasirinkimas, valgyt ko aš noriu, valgyt ko vaikas nori arba gamintis pačiam...būna visaip..kartais ir gaminasi
Labos
aš turbūt ir prie sektos, gan intuityviai valgau. Vis dėlto manau, kad su protu viskas turi būt. Pvz. ryte visada noriu kavos. Arba vakare po sunkios dienos. Bet jei maudžia galvą ar prieš tai vakare skaudėjo, ta po kelių kavos gurkšnių migrena garantuota 
Šokolado išvis negaliu valgyt dėl migrenos, nors labai mėgau mėtinį šokoladą... Arba labai norėčiau Starbucks kavos. Kiekvieną kartą jos išgėrus man būna cukrinė koma, totalus apsinuodijimas...
Dukrai irgi gana intuityviai leidžiu maitintis. Prieš gamindama visada duodu pasirinkt iš kelių variantų, visada valgo ką nori kada nori. Niekada nėra reikalavimo viską suvalgyt (nuo šito aš vaikystėj žiauriai kentėjau...). Nu ir valgo gana daug ką. Bet su saldainiais problema Stengiuos bent iš sveikesnių parduotuvių tų saldumų pripirkt, kur ne vien grynas cukrus ir tartis, kad šiandien jau paskutinis. Helovynas blogių blogis 
Po kaimynus nevaikštom, bet iš darželio pastoviai didžiausią kibirą saldainių parsineša. Pirmą dieną leidžiu daugiau apsiryt, o paskui normuojam kokį mėnesį, kol turtą pabaigia. Ne itin vykę saldainiai kažkur dingsta su mamos žinia 
