METŲ mezginiai

šiandien labai skaniai nupietavau upėtakį su bulvių koše ir burokėliais   nu čia tas retas pieno produkto nedidcko kiekio pavartojimas įvyko. kadangi su kolege, tai kažkaip taip visai skaniai. su paplepesiais, iš kurių daugiausia mano   tai va, valgiau lėtai.

Restar tai reikia kakžkaip tuos stresus suvaldyti nors teoriškai tai aš gudri, o praktiškai tai ir pačiai nepavyksta  

va tokio maišo, kaip ta balta suknė man reik. tiesiog trokštu. aišku, kad ne baltos bet fasonas tai geistinas

Liniuka, ačiū už serialo reklamą. nu nes  paskutiniu metu neatrandu kažko kabinančio. pradėjau Svetimšalę, bet kažkotais trūksta, nekabina taip, iki įlindimo be prošvaisčių

 

Kaip sunku sėdėt prie stalo ir lėtai kramtyt! Norisi lakstyti, kažką daryti, praryti ir bėgti, naršyti, skaityti, t.y. negaišti laiko "veltui". Jeigu fiziškai ir prikalu save prie kėdės, tai mintys lekia kažkur ir suprantu, kad neturiu supratimo apie soties jausmą, nes tiesiog valgau porciją, kurią esu įpratusi, kad nereikėtų išmesti ir pan.

Otaip, otaip, otaip   Viskas pažįstama   Man irgi buvo "gaila" laiko maistui, tai visad derindavau jį su kompu. Be kompo valgyt iki šiol (praėjus metams !) kartais būna lomkės    Porcijos, bent jau mano, pradėjus valgyti "pagal alkį" (o ne pagal nustatytą porcijų dydį, ar, dažniau, pagal apskaičiuotą leistiną kaloringumą), sumažėjo bene trigubai ! O dar buvo įdomus periodas, kai vis likdavo po pusę kąsnio, po pusę samčio, išmest kaip ir gaila, palikt kaip ir nėra ko...nuo vaikystės mokyta buvau suvalgyt viską, kas lėkštėj, tai teko save perauklėt 

Lauksiu tolimesnių įspūdžių   

Dar noriu atrast būdą kaip nenorėt saldumynų, laukiu Restar nušvitimo

Pagal "klasikinę" intuityviąją mitybą saldumynus (ir kt "blogybes") reikia sau leist. Tada jų nesinori, kai smegenys būna įtikintos, kad jų tikrai galima, bet kada, nors vidury nakties, nors vietoj pusryčių, pietų ir vakarienės, ir ne mažą kąsnelį, o kiek norisi, be jokių apribojimų. Rekomenduojama jų laikyti namie 3-4 kart daugiau, nei įmanoma suvalgyti per 1 kartą. Kai jau organizmas ir smegenis įsitikina, kad saldumynai tikrai pasiekiami visada, tada nustoja jų norėt 

Ir tai veikia 

Man teko išmest 5-6 vnt brangaus Lindt šokolado, nes pasibaigė galiojimas  Pragulėjo daugiau nei pusmetį spintoje neliečiamas, nes tikrai tikrai jo nebenorėjau  ​ (o šeimoj daugiau nieks nevalgo)

Mat kaip, va ir man prieš akis lėkštė pila sausainių ir žinau, kad galima, nes nenoriu. Nenoriu ir dėl to, kad užrašyt turėsiu - gėda prieš save, kad valgau, nors nenoriu . dar nepietavau, tik sauja vynuogių, gal ir nebealkana....

Galvoju gal reikia Magnio B6 nusipirkti, visada padėdavo, nes sąmoningai streso nebesuvaldau - tiesiog ateina ir atsisėda ant sprando (surakina), kai darbe, ant širdies, kai lovoj, ir viskas spengia, tvinksi ir valdo, nors protas sako protingus dalykus, kad visai nėra dėl ko tiek nervintis.

Pagal "klasikinę" intuityviąją mitybą saldumynus (ir kt "blogybes") reikia sau leist. Tada jų nesinori, kai smegenys būna įtikintos, kad jų tikrai galima, bet kada, nors vidury nakties, nors vietoj pusryčių, pietų ir vakarienės, ir ne mažą kąsnelį, o kiek norisi, be jokių apribojimų. Rekomenduojama jų laikyti namie 3-4 kart daugiau, nei įmanoma suvalgyti per 1 kartą. Kai jau organizmas ir smegenis įsitikina, kad saldumynai tikrai pasiekiami visada, tada nustoja jų norėt 

Ir tai veikia 

Man teko išmest 5-6 vnt brangaus Lindt šokolado, nes pasibaigė galiojimas  Pragulėjo daugiau nei pusmetį spintoje neliečiamas, nes tikrai tikrai jo nebenorėjau  ​ (o šeimoj daugiau nieks nevalgo)

na, ir tai tik įrodymas, kad viskas labai individualu.

turiu namie nuolat saldumynų ir visai savęs neįkalbinėju, kad negalima ar panašiai. t.y. jie man visada pasiekiami. tai va. kai pradedu valgyt, negaliu nuo to skanumo taip paprastai sustot. jei šokoladas, tai visa plyta. jei saldainiai, tai vienu nepasiriboju, dviem taip pat. o bandelės tai tiesiog rajskoje naslaždenije.

gali būt kiek nori bonbonkių - nevalgysiu, man jos nepatinka. gali būt sausainių be įdaro - neįdomu, per sausa.

taip kad, tos visos teorijos tikrai ne man.

beje, man rodos Ingriduska irgi yra išbandžiusi tą intuityviąją mitybą....

na, ir tai tik įrodymas, kad viskas labai individualu.

turiu namie nuolat saldumynų ir visai savęs neįkalbinėju, kad negalima ar panašiai. t.y. jie man visada pasiekiami. tai va. kai pradedu valgyt, negaliu nuo to skanumo taip paprastai sustot. jei šokoladas, tai visa plyta. jei saldainiai, tai vienu nepasiriboju, dviem taip pat. o bandelės tai tiesiog rajskoje naslaždenije.

gali būt kiek nori bonbonkių - nevalgysiu, man jos nepatinka. gali būt sausainių be įdaro - neįdomu, per sausa.

taip kad, tos visos teorijos tikrai ne man.

beje, man rodos Ingriduska irgi yra išbandžiusi tą intuityviąją mitybą....

Teorija pasakytų, kad visgi yra draudimas galvoj, gal labai labai giliai     Jei norisi suvalgyt visą plytą, o ne 1 kvadratėlį, vadinasi tas šokoladas yra suvokiamas kaip "priešas", kuri norisi "sunaikinti". Intuityvioji mityba nedalina maisto į sveiką ir nesveiką, į tukinantį ir liekninantį, į leistiną ir neleistina, į blogą ir gerą. T y reikia įtikinti save, kad šokoladas yra visiškai tas pats kaip koks salieras   

Yra aprašomi visokie "maisto įteisinimo" ritualai, vieniems žmonėms vieni padeda, kitiems kiti (tretiems nepadeda niekas  ).

Aišku, šita mitybos teorija tikrai negali tikti visiems iš eilės. Kažkam padeda, kažkam ne... Reikia atrasti savo   

Ingriduškos komentaras irgi būtų labai įdomus, nes greičiausiai mokėmės pagal skirtingas knygas   

pagal ta intuityvia  mityba  turbut ir as gyvenu . saldumynais stalas virtuveje apdeliotas, nuo sveciu apsilankymo. ale nei vienas  negriebia ju.   valgau tik kai  noriu  ir tik ko noriu. 

šokoladas -  priešas mirtis alyvose

sušaudyt jį, kalėjiman uždaryt, ištremt ir panašiai. arba tiesiog suvalgyt ir suvirškint ir ..... ot kokia mirtis laukia priešo.

tai jeigu įmanoma įtikinti save tokiais dalykais, tai aš gal greičiau užsiimsiu savęs įtikinėju tiesiog jo nevalgyt. giliai giliai įtikinsiu, iki pat skrandžio.

nu kažkaip  suvokti šokoladą kaip salierą, tokia logika vadovaujantis tai tiesiog sulyginti visą maistą į vieną liniją.... tai kur dingsta gyvenimo malonumas?????? nu vienas iš malonumų. gyvenimo skonių. viskas vieno skonio? pvz saliero? man tai gal turėtų būti tada visakas kokių nors ryžių skonio nes jie mažiausiai man skanūs.

nu katuk,jei ne priesas, tai kodel tu jo bijai   tai valgyk ir dziaukis  

šokoladas -  priešas mirtis alyvose

sušaudyt jį, kalėjiman uždaryt, ištremt ir panašiai. arba tiesiog suvalgyt ir suvirškint ir ..... ot kokia mirtis laukia priešo.

tai jeigu įmanoma įtikinti save tokiais dalykais, tai aš gal greičiau užsiimsiu savęs įtikinėju tiesiog jo nevalgyt. giliai giliai įtikinsiu, iki pat skrandžio.

nu kažkaip  suvokti šokoladą kaip salierą, tokia logika vadovaujantis tai tiesiog sulyginti visą maistą į vieną liniją.... tai kur dingsta gyvenimo malonumas?????? nu vienas iš malonumų. gyvenimo skonių. viskas vieno skonio? pvz saliero? man tai gal turėtų būti tada visakas kokių nors ryžių skonio nes jie mažiausiai man skanūs.

Na aš gal ne pakankamai išsamiai parašiau   Sunku sutalpinti visos knygos esmę į kelis sakinius. Principas toks, kad jei žmogus laiko pvz šokoladą "blogu" maistu (galbūt nesveiku, galbūt tukinančiu, galbūt dar kažkokiu), tai ir santykis su tokiu maistu bus ne visai sveikas, ne visai normalus. Ką ir parodo tai, kad suvalgoma po visą plytelę per kartą. Normalu valgyti šokoladą kad ir kiekvieną dieną. Bet - saikingai, pvz po 1-2 kvadratėlius. Pagal intuityviąją mitybą galima valgyti viską, nei vienas produktas neišbraukiamas iš valgiaraščio. Be abejo galima ir reikia turėti savo mėgstamus produktus ir patiekalus. Net gi griežtai reikalaujama valgyti tik tais tai, ko tuo metu norisi!  Ir jokiais būdais neleidžiama valgyti ko nors, ko nesinori  Bet dar kartą - saikingai  ​ 

Intuityviai valgau kavą su juodos duonos beigi šoninės sumuštiaku ir nunuoo  cepelinų. Bet intuityvus valgymas man veikia poroje su sportu.

Kas nemezga?

Aš tai mezgu!!!

Ir mxm mačiau Prancūzijos vėliavos spalvų pusvilnės. Galvoju apie ją ir ryžkiai smaragdinį moherį.

Na aš gal ne pakankamai išsamiai parašiau   Sunku sutalpinti visos knygos esmę į kelis sakinius. Principas toks, kad jei žmogus laiko pvz šokoladą "blogu" maistu (galbūt nesveiku, galbūt tukinančiu, galbūt dar kažkokiu), tai ir santykis su tokiu maistu bus ne visai sveikas, ne visai normalus. Ką ir parodo tai, kad suvalgoma po visą plytelę per kartą. Normalu valgyti šokoladą kad ir kiekvieną dieną. Bet - saikingai, pvz po 1-2 kvadratėlius. Pagal intuityviąją mitybą galima valgyti viską, nei vienas produktas neišbraukiamas iš valgiaraščio. Be abejo galima ir reikia turėti savo mėgstamus produktus ir patiekalus. Net gi griežtai reikalaujama valgyti tik tais tai, ko tuo metu norisi!  Ir jokiais būdais neleidžiama valgyti ko nors, ko nesinori  Bet dar kartą - saikingai  ​ 

greičiausiai čia kalba eina apie juodą šokoladą.

nu nes ten visokie papigiai šokoladai, kuriame kakavos milidalelės, o pagrinde riebalai ir cukrus, tai sakyčiau jau ne visai šokoladas.

o po visą plytą aš suvalgau ne dėl jo nenormalumo, nu gal ten   kokiose tai smegenų kertelėse man nežinant suskirstytas tas maistas į nenormalų ir nenormalų. man tiesiog SKANU. nu taip skanu, kad sustot negaliu. noriu vis jausti ant gomurio tą saldumą, skanumą. noriu pratęsti malonumą. nemanau, kad to aš noriu iš nenormalaus maisto.

kažin ar maži vaikai jau yra suskirstę maistą į normalų ir nelabai. bet vat saldainių norisi nors tu ką. dėl to, kad SALDU. yra išimčių, yra vaikų, kurie labiau nori rauginto agurko. nu bet sakykit ką norit, ten irgi yra cukraus! ir dažniausia jeigu marinate jo trūksta, ir tie marinuoti dalykai nebe tokie skanūs.

aš gal greičiau dėl visko kaltinčiau cukrų - narkotikas ir tiek.

man su tuo intuityviuoju valgymu sudėtinga tiek kad aš jau kaip užsimanau ko...kas tiesiog tuo momentu nepasiekiama nu ir ką daryt kaip valgyt jei nėr

ir lieku nevalgius

kažkada užsimaniau plikytų pyragėlių su sviestiniu karameliniu idaru, vyrs kelias pardes apėjo, negavo, gavo su plikytu kremu..

ir suvalgė pats tuos pyragėlius

gal aš vistik maitinuosi intuityviai tada

tiesa kartais dingsta ta intuicija...vat kai norisi kažko visai neaišku ko. mėgini to, privalgai, nu ne pasirodo kažko kito...ir taip ir lieku būna nesusipratusi ko ten norėjau