Tai gerai kad per daug nestresuoja, ir tau ramiau kai kartu, pati vaistukus sugirdai 
Manau viskas bus gerai , išsikapstysit 
ir Nikita numetė savo kalnierių, tai man nereikia trumpinti, jau nebeapsivynioja aplink liežuvį
Bet kai durys neuzsidaro... 
O vakare nuo visu pabegsim Eisim visa seima i koncerta "Jūratė ir Kastytis" Turetu būti grazu Na, bet jau Merfytės batai tai 
.Man galvoj netelpa,kaip galima tokį šedevrą nuvelti,rankomis....pagarba,žemai lenkiuosi....ir už darbą ir už širdies gerumą,juk ir mano, ir mano sesės beigi tetos kojas, ir Vikutės kojeles ir jos mamos pėdutes šildo Mefrytės tapukai ,man jų mezgimas visada buvo mistika,tiesa, kažkokiu savo gyvenimo momentu esu numezgusi kelias poras,kurių kelios ,matyt ,sudulėjo Tian-šanio kalnuose,bet tuo mano kojinių mezgimo epocha ir baigėsi 
O dar tie pagražinimai,tai iš viso... 
- nereikia jiems tos eglutės ,praeina ,kaip pro tuščią vietą...tikėjausi Špulės "KU_KŪ" per eglutės šakas ,o ji gal du kartus tupėjo po ja ir žvalgėsi ,na ir vieną žaisliuką radau nužaistą ant žemės ,viskas..nu ar tai normalu,ką?
Zundyt, gal paguosiu: mano katės irgi nenormalios. Ir net mažasis dvikojis žaisliukus mėtė tik puošimo metu, o dabar nebekreipia dėmesio.
Stovi sau eglutė, nei alpsta, nei plinka...
Sveikos Kalėdų 9nors ir antrą) dieną,
vakar trumpai pasijungiau, susigraudinau....jūs nuostabios
mano šiųmetinė puokštė 
VRine labai užjaučiu, bet Sniegutė pas jus nugyveno kad it trumpą, bet pilnavertį gyvenimą...neskubėkit ir tikrai rasit savo naują šeimos narį-ę....o rinkis tikrai yra iško, vyrui pasakyk, jei pirkti, tai tik iš rimto veislyno....nes pas daugumą globėjų (nne kaupėjų) ar prieglaudose, dažniausia būna jau paskiepyti ar net pilnai sutvarkyti.... Snaigutei pasisekė kad turėjo jūs, jūs padovanojot jai ištįsus metus meilės...(kiti galėjo iš kart po diagnozės....užmigdyt)
Zundyte, sveikatos kibiras
Smagu kad Zugjukui geriau
Beje kojinaitės tai nuo dryžuotos laimės yra dar vienos...bet neturiu foto, gal savininkė parodys....jei dar nesunešiojo
Jei dar kas pageidaujat "dryžuotų" mielai, tik be terminų (šitom teko miego valandas skirti , nes ir prieš šventes planai būvo kiti....atrodo anksti pradėjau...o bet tačiau kai supuolė... mama beveik du mėn praktiškai iš lovos nekelia...beet Kūčių naktis sakau stebuklinga....panašu kad taip ir buvo, noriu tikėti kad dabar tik geryn ir geryn.
Ačiū Erodei už dovanėlę ir kurjerio paslaugas, Ačiū Erendirai už maistuką Sasiskai- labai patiko, kaip tik prieš tris dienas atsisakė mėsos, tai teko maitint sausiuku, bet turėjau tik josera marinese ir nuo alergijos, gal kiek akytės labiau apsimurzino, bet netragiškai. dabar su didžiausiu malonumu valgom runciuko sausiuką ir už Kalėdinį pyragą tikriausia Erendirai ačiū,....beje mergaitės įvertino ....palikom ant šventinio stalo (gerai kad tik kelis gabalėlius) oi didelės jau...Tinutė pasiekė, tik nežinau ar su sese dalinosi ar viena šventė
(nelabai patenkinti fotosesija) 
)
Vėjas kyla, lyja, matyt tikrai bus audra
Diinkos kalėdinė kompozicija
Zundytės chebra , o Špulytė iš viso nereali 
O mes bijom, bijom, drebam, drebam. Setas be proto bijo fejerverkų, šitos metinės šventės mums tikra tragedija. :oh:Praktiškai dvi savaitės su tabletėmis. 
Zundyte, sveik
Kaip Zugiui sekasi?
Lisitėja, o kokius raminančius vaistus duodi Setui? Čija irgi psichuoja nuo to pačio. Niekas negelbėja. Vakar nuvežėm pas uošvius į Panevėžį. O ten nuolat aplink trankosi. Pas mus namie Vilniuje taip nesigirdi, o va Panevėžy tuo klausimu kažkokia tragedija šuniui su fejerverkų fobija. Dreba, lekuoja, seilės laša. Lauke uodegą paspaudusi, susigūžusi net "reikalus" bijo atlikt. Uošviai, pirmąkart Čiją tokią pamatę, galvojo, kad susirgo šuo, nesitikėjo, kad taip gali būti. Neramiai, bet palikom šunę uošviams. Patys atvažiavom Rygon. Lietus, 8 laipsniai. Nusivedžiau šeimą saulės muziejun. Gavom po gipsinę saulės formelę, teptukų, dažų. Kiekvienas nusispalvinom savąją saulę. Net septyniolikmečiui buvo visai smagu, prisijuokėm visi. O tuo tarpu ir lyti nustojo. Pasivaikščiojom po senamiestį, eglutes apžiūrinėdami.
Čijai Vadinasi mes ne vieni tokie vargšai. Pas mus lygiai tas pats, tik dar prisideda mano baimė, kad kur parke prasidės priepuolis. Galvojau, kad taviškė stabili, nes iš rimto veislyno.
.Aš jam duodu tabletes Vet"s + Best Comfort Calm, pirkau prieš kelis metus Jakovo klinikoje. Kai prasideda tokios nesąmonės, kaip metinės šventės, jei nedirbu, važiuoju kaimelin, ten miške šunims gerai duodu išsilakstyti.Belakstydami išsituština, pavargsta, tada namo, pamaitinu, ir sušeriu pusę tabletės. Duodu mažesnę dozę, nei nurodyta. Jis sveria maždaug 25 kg, jam priklausytų visa. Šuo apspangsta, daugiau snūduriuoja, ne taip aštriai reaguoja į šūvius. Ir taip gyvenam dvi savaites. Pabandykit.
Dėkui, Lisitėja. Reikės pabandyt Jakove nupirkti. Taip, Čija iš patikimo veislyno. Bet šuvio fobiją turi. Ji genetiškai paveldima. Čijos mama irgi su tokia pačia fobija. Viena pažįstama kinologė sakė, kad tarnybinių šunų su šia fobija veisti negalima. Nes pilnai nugalėti dresūros pagalba šios fobijos neįmanoma, su genais nesukovosi. Netarnybinius šunis su šiuo genetiniu ypatumu veisti galima. Ne visiems vados šuniukams vienodai stipriai persiduoda. Tenka išmokti išgyventi apienaujametinį laikotarpį ir vasaros audras su griausmais. Iki 5 metų Čija visai nebijojo garsų, džiaugėmės, kad nepaveldėjo mamos fobijos. Bet, deja, nuo penkto gimtadienio baimė išlindo visu baisumu.
Foto bus 
Tačiau nepamiršk, kad Sniegutė turėjo nuostabų gyvenimą su ją mylinčiais žmonėmis.
Colomba, sveik Šitiek pūkuotų gydytojų namuose, o vis sergat visos.
Luna gintarinėmis akimis
Griaustinis mums taip pat didelis blogis, bet bandom apseiti be vaistų.Medžioklės sezonas irgi blogis. Tikrai, pirmus penkerius metus ta baimė nebuvo taip išsibujojusi.Bet kai į mus vaikigaliai metė petardą, ir ji netoli sprogo, fobija atsiskleidė visame gražume.Na, nereikia iš jo nieko norėti, nes neaišku kas tėvas, nežinia ar mama(kilminga airių seterė) šūvių nebijojo.O, kad visa vada buvo nereikalinga, tai irgi pliuso psichikai nepridėjo.
Ai, pragyvensim kaip nors. 
