Kukū, merginos Net nukaitau, kad pasigedot
Išties keistas toks laikas...
Toks jausmas, kad LT ištiko FR vertėjų krizė - ariu kaip bėris, o visokie biurai vis siuntinėja tuos pačius vertimus - mol padeda vieni kitiems, o vistiek pas mane prasisuka... nebėr kam dirbti... na, šitie dalykai praeina....
Prieš mėnesį buvau vienos studijų laikų draugės tėčio laidotuvėse, poryt važiuoju į kitos - sielos sesės - tėčio laidotuves... Ir suprantu, kad anksčiau ar vėliau įžengsim į tą etapą, kai tampam vyriausiais šeimoje... bet taip nesinori, taip liūdna... juk visad manai ir slapčia tikiesi kad 'man tai jau taip nebus"...
Na ir šiaip dar, imi ir supranti, kad daug laiko "laimingai" aklinėjai ir klydai ir dabar nebežinai, kai tvarkytis su ta klaida, bais skausminga (ne ne, su vyru viskas ok )
Bet jus paskaitau
Šponkuti, apkabinu kaip supratau, alternatyvos irgi ne ką padėjo... Viskas bus taip kaip reikia. O paskui... išsisklaidys tie debesys