Labai gražu, ir upė, ir vaizdas.
Diinka, laikau kumščiukus ir toliau, siunčiam sveikimo bangas.
Šponkuti, kaip Zugi?
Šaltis suartina... Voina voinoi, a teplo sbližajet...
P.S.Čia guli visos šalia/ant manęs.
Pirma eilė - Fogi, Tašė, Kingas, antra eilė - Nikutė.
Mūsų eglė nualpo tik kartą, nes Fogytė su Nika ten žaidė gaudų ir Fogi neįvertino savo reverencinio svorio bei užlipo aukštėliau nei derėtų ir įlipo staiga, tai matyt, eglutė išsigando.
O paskui, po šio incidento daugiau nebuvo jokių eglutės nualpio reiškinių, tik draskoma viena girlianda.
Papildyta:
<p>Dinka jusu sirdis auksine !</p>
Ar tu sveiksti, mergina? Imk sveikatos balionėlį ir tau skanaus širdžiai patiekalo šaukštą.
Šponkuti, kaip Zugi?
Nieko gero. Labai liūdna, paskutiniu metu dažnokai seiles ryja (matyt pykina). visą laiką miega, niekas jai neįdomu. Beveik nebemurkia. Kitą savaitgalį kartosim tyrimus ir jei dar viskas bus papildomai sukilę, nebekankinsim, nes nežinau ar tai jai kokybiškas gyvenimas, kai jai niekas neįdomu, mūsų jau bijo, nes tai badom, tai tabletkas, tai ištirpintus vaistus girdom, tai skystus vaistus girdom. Taip mes galim jai gyvybę palaikyti, bet ar tai nebus savanaudiškumas, kad va aš galiu.
Berods Colombai buvo keista, kodėl ne tie vaistai, tai užklausiau, tai sakė, taip ir jis skiria tuos kitus, bet mūsų atveju jie netinka.
Kad ir kaip skaudu bebūtų, bet pritariu tavo minčiai. Laikykitės visi
Erodės kvartetas nuostabus
Giliukaš, kaip visada bučiukas
Šaunu, kad lialkai Diinkos geriau, jau tikrai matosi, kad akytės gražėja.
Apus, aš žinok viena, vienam asmeny
Šponkiuk....pritariu tau...kaip bebūtų liūdna
Erode, Taše nuo Kingo sunku atskirt
Laba,
išlindau iš ataskaitų šiek tiek.... žiūriu, kiek puikių nuotraukų
Kaip Zugiuko gaila, tai negaliu Šponkiuk, bet tu esi teisi
aš irgi pagaliau pakėliau akis nuo popierių , pasigrožėjau nuotraukomis
Zugiuko labai gaila
man tai buvo kažkaip sudėtinga priimti sprendimą, nors Funtukas jau ir nejaunas buvo. Tačiau , kai parėjusi iš darbo radau jį verkiantį, apsisprendžiau iš karto.
O kai reikėjo galvot kaip elgtis su sesers katyte, tai jau kitaip buvo, tačiau ji pati išėjo. Tada per keturias dienas jos netekom.
Tad laikykis Šponkiuk
V-Rine, žmogus deja toks "padaras" kas bebūtų ką bepadarytum, visad lieka tas "o gal? " "o gal ne viską padariau", o gal dar galėjau"?
patikėk, pers savo netrumpą globų istorija daug ko išmokau....ir skaudesni o? buna tik dėl tų kuriouos per ilgai kankinau.....aišku tikėdamasi geriausio...niekaip negaliu pamiršt pirmos globotinės iš Grindos, ("šeimininkų" priduotos jau gimdančios.....) veterinarai pasirodo nesiūlo migdyti (nebent jau artimai bendrauji) ...ačiū vienai moteriai, kuri perkalbėjo su vete ir pasakė, kad aš turiu priimti tą spendimą...katė jau verkė ištįsai.......O va dėl savo Pūkučio neturiu jokių "gal."....buvau pažadėjus jam , kad nekankinsiu, kiek galėsiu stengsiuos, bet kai pamatysiu, kad nebegyvena, o kankinasi...padėsiu jei reiks...ir per Valentino dieną nedvejodama nuvežiau, praėjo 4 metai, vis dar jo pasiilgstam visi, bet tai tiesiog šilti iki ašarų prisiominimai, be jokio skausmo ar kartelio.....Aš manau, kad paleisti laiku, yra dovana ....deja nei vienas su saule negyvens....aišku jaunus išleist sunkiau...bet ir reikia.
todėl kaip imanoma dažniau apkabinkim vieni kitus (čia ne tik apie augintinius) džiaukimės kiekviena minute praleista kartu...niu va suskydau
Sveikos, vaišinu kamufliažiniu tortu. Mano dvyniams šiandien septyniolika!