😊 Nuotraukų įkelti nepavyko. Reiks pasitreniruoti 😊
Riolita, kaip smagu, kad paskaitai, kad sugrįžai
Nuotraukas aš keliu per seną versiją : www.part.lt - talpinti paveikslėlį ( iš kompiuterio), keisti dydį - 640, kopijuojam forumui ir į SM.
Gera girdėti, kad Šelmis su Puma laikosi tvirtai O Makita - vardas, žinomas sodininkams
Azu, graži nuotrauka, gal koks senas parkas, tokie galingi medžiai...O ten ir gyvūnėlių būna, visokių voveryčių ir kiškučių, tik fotografuok
Man liūdnai graudu, kad jau neturiu katinėlių, kurie ilga laiką buvo mano gyvenimo dalis, dabar tik prisiminimai...
Šitie katinukai, na, laukiniai vaikai...Dovanot, nežinau, ar bedovanosiu, dar kai buvo katilinėj, tai atrodo, kad reikia atiduoti, ko jie ten glaudžiasi, o kai namie - jau savi namų gyventojai. Viskas būtų neblogai, bet namus jie nugalabys.... Drasko baldus, kurie tikrai dar buvo beveik nauji ir niekas jų niekada nedraskė, nagų negaliu nukirpti, draskyklėm naudojasi tik kažkiek...
Vasarą, manau, išleisiu į kiemą, jei kaimynai sodininkai neapmėtys kokiom bulvėm manęs ir mano katinų... Buvę katinėliai iš kiemo neidavo, per tvoras nešokinėjo, šitų - nesustabdysi.
Rašykit, pasakokit, nes aš šiandien pykstu: buvau parsinešusi tokią gėlę iš kiemo - viksvameldį, sako, galima namie išlaikyti per žiemą, radau pargriautą su visu stovu ir dar interneto modemo vos nesudaužė, susirankiojau čia...
Kraiką Cats best nusipirkau 40 ltr, radau interneto psl. kainas už 1 ltr, tai šis praktiškai pigiausias, visi moliniai, kukurūziniai ir pan. žymiai brangesni už 1 ltr.
Kokie padūkę Sidabrės mažiai 😊 Ech, jaunystė😊 Dar namų nesugriovė? Aš negaliu nagų nukarpyti Makitai. Pernai užpernai nukarpydavau apgaulės būdu. Glostydavau letenėlę, kiekvieną pirštuką ir, čiakš čiakš, nukirpdavau po kelis. Ji net nesuprasdavo, kas įvyko. Ne iš karto visus, bet po kelis. Šiemet niekaip nepavyksta. Ištraukia leteną iš rankos ir pakiša po savim. Per prievartą nesiryžtu, ji su charakteriu. Makita baldų nedrasko, bet ateina ant kelių pagulėti ir tuo pačiu paminko man pilvą. Tai mano pilvas yra kaip su adatom subadytas 😊 Pas mane per 10m tik vieną vazelę katinai sudaužė. Dar Puma kumpį nuo stalo yra nunešusi. Ir tapetus truputį padraskė kampuose Šelmis. Dar gėlę apgraužė. Ne tiek jau daug nuostolių per 10m.
Ar tikrai sudėtinga ?
Mano laukinė katė-mama labai mane myli: aš ją paimu ant rankų, ji išleidžia tokius ilgus ilgus baltus nagus ir pradeda murkti ir minkyti man striukės rankovę, tai striukė visa subadyta
Taip, su katinukais būna ir nuostolių, šitie laukinukai siaubia mano namus, aš bandau juos auklėti, nagų net nebandau, juk nesusikalbėsi su jais. Na, Bugutis ir Katytė man nuostolių kaip ir nepridarė, tiesa, Bugis vaikystėje sudaužė tokią lėkštę ant kojytės, nes jis joje pagulėdavo, po to atsispyrė ir ...nuspyrė
TIKA ir TUKAS
😊
Pridėta:
Sudėtinga, kai nemoki 😊 Kai moki - paprasta😊. Bandau kelti iš telefono tiesiai į forumą naujoj versijoj. Vis rašo : klaida, failas per didelis. Pumą pavyko įkelti. Vis dar mėgsta dėžutės. Naujoj versijoj man viską suplaka į vieną. Parašau tvarkingai, pastraipomis, palieku tarpus. Peržiūriu, viskas tvarkingai. Kai atsakau, viskas vienoj pastraipoje. Bet ai, tiek to😊 Bugutis koks kleckutis 😊 Atsimenu šitą nuotrauką. Atrodo, taip neseniai mačiau.
Riolita, aš naujoje versijoje nieko nemoku, na, gal parašyti, vieną kartą pora nuotraukų kažkaip prikabinau. O dar iš telefono....
Viską darau labai senoviškai - versija sena, nuotraukos iš kompiuterio talpinamos į www.part.lt ir nukopijuojamos į SM.
Man atrodo, kad aš visai nemačiau Makitos, visiškai neprisimenu, ir Šelmį primiršau
Aš jau irgi pradėjau pritingėti ką nors rašyti į SM, nes tas mažų kačiukų užvestas entuziazmas blėsta. Be to, nieks nerašo, nededa nuotraukų... Labai smagu buvo, kai rariukas taip gražiai pasakodavo, bet neateina...
O šitie mano išdykėliai, nu, gerai gyvena, ką bepridėsi. Dieną uždarau viename kambaryje, visai neprieštarauja, pavalgo ir miega, o vakare išleidžiu po visą namą. Tai veiksmo daugiau negu koviniuose filmuose, ir daugiausia mano miegamajam - peršokti, užminti, pralėkti pats smagumas. Reikės nuo jų visiškai užsidaryti bent naktimis. Privengiu vienus palikti, nes gali susižeisti, užsikabinti, įsipainioti....
Nežinau, kaip bus vasarą. Išlėks į lauką, ar ateis į namus ?
Ir tas dovanojimo klausimas neduoda ramybės (na, iki Kalėdų tikrai negalima), nes ir nenoriu atiduoti, ir pasilikti gal nėra geras sprendimas
Rainas katinukas moka prisigerinti - vakare įsitaiso man ant rankų ( kaip mažą leliuką turi laikyti) , murkia, glaudžiasi net po kaklu, o kadangi yra nenuorama, tai dar ir vartosi ant tų rankų kaip cepelinas.... Taip ir gyvenam
IMG_20221202_105736.jpg 141,64KB 0 Parsiųsta kartų IMG_20221202_003424.jpg 68,89KB 0 Parsiųsta kartų
Sidabrės katukai jau turi gražius vardus. Tik aš truputį pasimečiau : Tukas- tai rainiukas? O Tika- tai mažoji juodukė? Mamytė dar be vardo? Rainiukas labai meilus😊 O su dovanojimu, tai tikrai dilema. Vieną dovanoti, kitą pasilikti gal??? 🤔 Į lauką jie, manau, norės, bet visada sugrįš, nes jau pas jus jų namai😊
Rariuko pasigedau ir aš. Kai aš čia atėjau, rariukas nutilo, gaila. Taip gražiai jūs bendravot.
Apie dovanojimą dar parašysiu, nes vieno atiduoti negalima, jie įpratę būti dviese, rainas (TUKAS) vienas rėkia, o juodos net nepagausi, ką ten ją padovanosi, o jeigu ji liktų viena be rainiuko, jai būtų blogai, o kieme dar gali ir mama užvaikyti... Žodžiu....
O su vardais man prastai. Aš su katinais kalbu ir naudoju tokius žodžius, kaip katytė, katukas, ir pan.
Ir tuomet jau nevartoju kitų papildomų. Tai taip ir gaunasi: Ka-TIKA, Ka-TUKAS, o katė - Ka-ČIKA.
Rariuko tam tikrus kontaktus turiu, reiks pakalbinti, kad sugrįžtų, nes nutarė, kad tik dviese bendraujant - neįdomu...
Perskaičiau Riolitos postą, mačiau Makitos nuotrauką (senoj versijoj) ir tik po to įlindau į naują ....
Ir toookia įspūdinga Šelmio nuotrauka, o akys, o kailis
Pasiilgau škotukų
Makitos istorija tokia... Sode ji atsirado rudeniop, būdama maždaug 6 mėnesių. Taip manau dėl to, kad tą rudenį ji neatsivedė vados. Iš pradžių ji bijojo bet kokio prisilietimo, bandant paglostyti, ji atsokdavo, iš baimės akys issprogdavo 😊 Vėliau pradėjo pati glaustytis apie kojas, paskui leisdavo paglostyti galvytę, dar vėliau - nugarą, pilvuką. Atėjo žiema labai sunki jai. Bet išgyveno. Glaudėsi kaimynų sklype senų lentų krūvoje. Nuvezdavom maisto, bet nuvaziuodavom retai. Kokia isbadejusi ji būdavo. Nuo tada žiemomis pradėjau vežti maistą į sodą. Pavasarį atsivedė 4 katukus. Dviem radau namus. Rudenį vėl vada, kurios net nemačiau, nežinau jų likimo. Pavasarį - penki 😊Vėl aš ieškau jiems namų 😊 Pagaliau sterilizavau 😊 Ir nuo tada ji praktiškai apsigyveno mano sklype. Tapo mano globotine. Ne aš ją pasirinkau, o ji mane😊Žiemomis parsivežu namo. Pavasarį, kai atšyla ir ji ilgesingai nuo palangės žiūri į lauką, vėl imam pratintis prie sodo😊Nuvažiuojam-grįžtam, nuvažiuojam-grįžtam. Ir taip keletą kartų, kol nebegaliu jos pagauti, kad parsivežčiau namo. Gal reikėtų nevežti į sodą, bet matau, kad ji to nori. Iškelta uodega nubėga pasivolioti į žemes, paskui visą murzina apeina mano, kaimynų sklypus. Bet aš per daug įsijaučiau😆, reikia baigti tą Makitos /Makcės istoriją