Aš irgi kurį laiką labai ilgai čia nebendravau. Dabar kuris laikas vis užeidavau pažiūrėt ar nevyksta kas nors ir sulaukiau Man atrodo, kad tikrai mes kolegės pagal darbą
Na o kas liečia katinukų bendravimą, tai pas mane irgi visko yra. Pavz. Piksius jau daug metų pas mane, bet vis dar toks bailiukas, ne gal tiesiog labai atsargus. Šiaip tai jis nebijo šalia atsigulti, na gal per kokį pusmetrį. Leidžiasi kartais glostomas arba liečiamas, bet tai reikia daryti labai atsargiai, vienu pirštu O šiaip jis laisvai ir bėgioja ir žaidžia ir Friskę užveja. Tad visai sakyti, kad jis bailys, tai negaliu. Ant rankų kažkada bandžiau paimti, bet teko šios minties atsisakyti ir net bandyti nenoriu. Jis išsigando, pradėjo spardytis, vienu žodžiu reakcija jo buvo ne kokia. Nagus kitiems apkarpau, o jam deja bet niekaip. Tiesa jis kartais pamyža (tiksliau pamyždavo ir čia reiktų nusispjauti ) ne ten kur reikia. Kažkas jam matyt ne visada galvelėje gerai būna. Na gal ir dabar tai padarytų, jeigu nebūtų uždengta .
Su jais smagu ir gera, bet deja problemų irgi būna. Vis prisimenu savo Funtiką , va ten tai buvo katinukas, tikras namų karalius. Labai geras,tvarkingas, meilus, vienu žodžiu tokio kaip jis tarp dabartinių penkių net ir nors truputį panašių nėra
Išgyveno 15 metų
Va mano Funtukas
O va čia taip atrodė Friskutė, kai atsivežiau
Oi kiek mes su ja vargom, kol išgijo
O Friskė kokia ligoniukė Gerai, kad viskas praeityje, ir ji labai graži ir puošni katytė
O tokių ligoniukų aš tiesiog bijau, vaizduotėje jau vaidenasi, kad šitie sodo katinėliai galėjo būti tokie nelaimingi Nes kaimynas siūlė juos sugaudyti ir išvežti kur nors į miestą ir paleisti tarp daugiabučių, tai skubiai pradėjau vilioti juos į katilinę
Nors aš jau buvau davusi sau žodį, kad daugiau jokių gyvūnų. Tai ir dėl amžiaus, ir dėl sveikatos, ir dėl finansų. Tiesiog sakiau, kad jau gyvensiu tik sau, be jokių rūpesčių, kad ir gyvūnais. O gavosi kaip tai bobutei ant suoliuko - gandrai prinešė, o dar yra kačiukų mama ( laikau katilinėje ), ir dar ateina tas ryžas benamis - maitinu kieme...
Šituos kačiukus aš planavau ( gal dar ir planuoju ? ) padovanoti, bet kyla daug klausimų :
- kaip juos padovanoti, kai jie neišskiriami, rainiukas vienas verks, o juodukė juk laukinė, kas gi ją gali paimti ?
- kas juos ims jau beveik užaugusius
- šeimai su vaikais jie visai netinka, bėgs slėptis nuo vaikų
- bute jiems bus sudėtinga gyventi, jiems reikia be streso, kad būtų kuo mažiau žmonių, niekas negąsdintų
- jeigu bus name su kiemu, tai pabėgs kur nors, nes neįprasta nauja vieta
Žodžiu, nerandu atsakymų ir sprendimų...
O dėl bendravimo,- kadangi aš gyvenu viena, ir vat nutinka tokie nuotykiai su katinėliais, na, norisi pasipasakoti, gal ir pajuokauti, nes tie pipirai ir juokingi, tai darbe ar pažįstamiem nepasakosi vis apie katinus ( nors kartais papasakoju ), pafotografuoju, norisi nuotraukas parodyti, žodžiu...
Friskutė nebuvo tokia labai jau ligoniukas, tik kaip ir visiems mažiems kačiukams dažniausiai būna, problema buvo su akytėm, paskui visokių plaukagraužių, blusiukų turėjo, dar su pilveliu ne viskas gerai. Tad tas gydymas užtruko, nes kažką vieną pagydai, dar kas nors išlenda.
O su tais visais katinėliais tikrai problemų užtenka. Pasidalinti visa ta informacija negali su visais. Yra žmonių, kurie ne viską supranta. Tad tenka žiūrėt su kuo kalbi ir ar gali viską pasakoti apie savo gyvūnus. Nepamiršiu , kai pas mane gyveno Funtukas ir taip jau atsitiko, kad iškrito jis iš balkono 5 aukšto. Susilaužė kojytę. Svarbiausia tada dar nebuvo tiek tų klinikų kaip dabar, bet pavyko vieną rasti. Labai fainas chirurgas buvo, sutvarkė jam tą kojytę, pragyveno su strypu kojytėje. Tačiau dėl to nejautė jokio nepatogumo. Na ir aš papasakojau , kad va operavo, sumokėjau tiek ir tiek. Tai reakcija buvo tokia, kad mane palaikė tikrų tikriausia durne, kad operavau katiną. Tad dabar kuo mažiau apie savo gyvūnus kalbu tuo geriau ir pas mane gyvena tik dvi katytės Ne visi žino kiek iš tikro, nes jeigu pasakyčiau ko gero tikrai pagalvotų apie mano psichinę būseną
O ką reikėjo kita daryti, kai taip nutiko. Dar tėvams esant gyviems, bet jau amžiaus gana solidaus buvo, mane taip užgriuvo tokios mintys (kaime tėvai gyveno) ką reiks daryt su visa gyvūnija, kai jie išeis. Bet taip tos mintys graužt pradėjo, kad tikrai labai sunku buvo. Kol vienas žmogus nepasakė, kad viskas išsispręs pamažu ir viskas bus gerai. Taip ir nutiko, dar ne vienus metus jie gyveno ir ūkis vis mažėjo ir mažėjo. Tada liko tik katinukai ir va jų likimą jau reikėjo spręsti ir nusprendėm Ir man visai nesvarbu ką kiti galvoja, tačiau mano dūšia rami, visi gyvūnai gyvi ir sveiki. Aišku pavargsti jau nuo jų, norisi ramybės arba bent jau tik vieną turėt Tačiau yra kaip yra . Juos matydama prisimenu ir tėvą ir mamą. Ir manau man jų, pagal jų amžių ,užteks iki gyvenimo pabaigos
Ir jums linkiu kantrybės, ištvermės, kuo daugiau pozityvių minčių ir optimizmo. Reikia tikėtis, kad viskas susitvarkys, kaip ir man kažkada pasakė.
Maitinu aš gal ir ne visai teisingai, bet... Sausą užsakinėju internetu, užsakau 10 kg maišą Josera sensicat. Na o rytais ir vakarais gauna šlapio maisto po šaukštą Tai Felix arba Gurmet. Kai dar buvo Funtukas, tai tada iš vis maitinau tik Wiskas arba kitu maistu iš Maximos. Tada nebuvo dar jokio kito maisto. Po to jau pradėjo atsirasti. Na bet tuomet jau buvo Kika, tai vis papildomai nupirkdavu ir Royal Canin.
Dabar išmaitinti visus penkis tikrai finansiškai sudėtinga. Kaip ir visur viskas brangsta taip ir maistas gyvūnų. Pavz.Felix sumažino pakelio kainą, bet ir pabrangino. Anksčiau buvo 100 gr, dabar jau tik 85gr. Kurį laiką net neatkreipiau dėmesio, tik dalijant kažkaip pasirodė keista, kad nelabai užtenka pakiuko
Taip, aš irgi maitinu Josera, dar neseniai pirkau vaikišką, jis tikrai riebesnis, bet katė-mama pasidarė labai sunki, vos atkeliu Rainius papilviuką užsiaugino Reikia dietos. Dabar perku sterilizuotiems. Ir dar perku Felix, bet kur 4 pok. rinkinys, tai po 0,10 eur pigiau "ant pokučio". Gurment nuperku dėžutes paštetukus, bet aš dar įpjaustau vištienos filė ir sumaišau su konservukais.
Nežinau kiek su ta vištiena dar lepinsiu, be to, katei reiktų atsargiai, nes ji vis krapštosi, kaip nuo alergijos. Nuo blusų pyliau kas pora mėnesių.
Rainius pirmas mano katinukas, kuris nešiojasi kamuoliuką ir labai mėgsta taip žaisti.
Dar man labai juokinga, kaip jie pergyvena, kai būna išbarti Aišku, baru tik už didelius prasikaltimus, pvz. vieną vazą tiesiog vis numesdavo, kol rimtai supykau arba - išvertė vazoną su gėle, žemes ištaškė po visą kambarį, nu taip bariausi
Tada sėdi nekrutėdami visą dieną - jokių lakstymų ar išdykavimų, ir jokių miaukimų Ir kitą kartą jau taip nedaro Vadinasi, supranta ir viską išmano
Apie jų supratingumą na nežinau nežinau
Pas mane yra kas kažkiek trumpam supranta, kai baru, bet yra ir kam visai vienodai šviečia Tai Friskė, jau ta pajodžarga, ne tas žodis. Visiškai manęs neklauso. Yra į vazelę pridėta levandų, jos jau sudžiūvę, tai gi labai įdomu ten pašniukštinėt. Baru, liepiu nelįst, bet argi klauso. Kol neužsimoju su šluotele, tol nepabėga. Tai vonioje pradeda mėtyt ką randa, tai virtuvėje ką nors šiugždena, pavz. svogūnus krepšelyje. Vienu žodžiu ji visiškai ignoruoja mane ir neklauso. O va šluotelės tai bijo visi užtenka tik parodyt.
Bet aš perku po didelį maišą, ten 40ltr (17,2kg), tai labai jau ir nėra brangu. Dabar kai jų net penki, tai tikrai pasijautė Man patinka, kad galima mesti į klozetą.
Seniai, kai apsigyveno Funtukas, tai iš vis paprastą smėlį pildavau paskui bentonitinį Zverlit. Na bet jis ir dulkėdavo, Funtikas buvo ilgo plauko, tai visas kailis būdavo pilnas . Be to atsibosdavo mesti jau panaudotą į maišelius ir nešioti į konteinerį. Ir kažkaip daugiau susinaudodavo. O šitą tik išsemi turinį nupurtai ir į klozetą. Bandžiau dar Tofu naudot, bet jo kažkaip daugiau reikia ir gaunasi brangiau.Kažkaip kitokio nebandžiau. Be to kitų nebūna dideliais kiekiais, o šitą kur naudoju , nusipirkai 40 ltr maišą ir visam mėnesiui užtenka.
O tas taupymas kartais būna visai netaupymas Atrodo sutaupysi, bet galutiniam rezultate gaunasi kitaip.
Na dantų taisymas šiais laikais tai tikra prabanga. Atrodo šitiek sumoki mokesčių , galėtų gi ir dantų tvarkymas būt visiškai nemokamas.
Laba diena, nu jau tie katukai kokie simpatiski , zaismingi.
Pas jus sninga pas mus tai lyja .
Dabar galvoju nebeturiu jokiu augintiniu ir nezinau ka rasyt papasakoti nera ka..... kaip ir Katinuku grupe... Na meginsiu bent fotofoto ismokt per part.lt keltikelti
Labas, merginos ir katinėliai! Ateinu iš škotukų temos, Sidabrė, tikiuosi, mus dar atsimena😊 Turiu vis dar tuos pačius tris katinelius : Puma 9m, Šelmis 8m, sodininkė Makita apie 7,5m. Nebe jaunikliai, daugiau gulinėja, bet kartais ir kaip arkliai pravaro😊. Labai smagios Sidabrės istorijos. Sidabre, tu tik rašyk, labai gerai gaunasi tau, smagu skaityti. Ir tie mažiai labai labai 👍. Aš manau, surasi namus katukams, tik nenuleisk rankų. Katukų mama vis tik laukinukė, nenori į namus. Mano Makita, kai tik nuvežu į sodą, pirmu taikymu bėga pasivolioti ant žemės. Ir iš pilkai baltos tampa tamsiai pilka. Man labai šiltai nuskambėjo tavo žodžiai apie Rainių : tai pirmas MANO katukas, kuris žaidžia su kamuoliuku. MANO😊. Gyvenimas viską sudėlioja, taip kaip turi būti. Sveikatos rariuko Murzei. Apie katinelių skaičių 😊Man irgi būna gėda pasakyti, kiek turiu kačių😊 Nesinori atrodyt visai kukū... Sakau, dvi mano ir viena globotinė😊 Apie kraiką.. Perku kaip rariukas, 40kg. Bet man labai ilgai jo užtenka. Net pasitikrinau, pirkau liepos mėn ir dar jo turiu. Nors Makitą parsivežiau iš sodo rugsėjo gale. Kalbėjote apie Azu Vincą ir Torą. Niekada jų neatskirdavau 😊 Sidabre, saugok save, savo sveikatą.