DSCN7550.JPG 236,6KB 0 Parsiųsta kartų
O mane - nežinau ...
DSCN7551.JPG 180,88KB 0 Parsiųsta kartų
Vai vai koks gražuolis mamyčiukas
Na juodukė gražuoliukė gal irgi norėtų, bet mamytė jau nenori matyt
Mes laikomės, ši savaitė nerami bus , kol sulauksiu penktadienio. Paskui penktadienis bus neramus , kol vėl sulauksim žinių Tik sakė, kad tie gumbeliai vėl gali užaugti. Na dabar išoperuos , o paskui matysim.
O kad katytės gali morčiuot labai anksti , tai čia tikrai. Dar kai namie gyvena ir niekur neišeina galima luktelt, bet kai gyvena lauke, tai jau čia pavojinga.
Bet manau viskas ir pas jus gerai išsispręs Tad laikomės ir mes ir jūs
rariuk, kaip Jūs ? Kaip Murzė ?
Aš važiuoju parsivežti savo vaikelių Sakė, panašūs į 7 mėn. kačiukus
Dabar reikės slaugyti tuos žvirbliukus, skandalo buvo daug kol nuvežiau, rainiukas traukė savo mėgstamą dainą, kad išleiskit, po to perėjo į griežtą reikalavimą - išleiskit, pasakiau Paskui nugriuvo ir pradėjo maivytis, kad jis gražus
Na, grįžus taip linksma nebus...
O katė pradėjo nešioti žaisliukus į lauką ir šaukti, verkti : "vaikai, sugrįžkit" ( Nes ją uždariau ir nematė, kad išsivežiau ). Žodžiu, sudėtingas tas gyvūnų gyvenimas, kartais labiau negu žmonių...
Murziukė jaučiasi gerai. Penkt. išoperavo, viskas pavyko gerai, pašalino nemažai. Sakė turėtų būt viskas gerai. Atsigavo irgi greit ir iš karto valgyt prašė Pasiėmėm tik vakar, nes buvom išvažiavę, bet ir būdama klinikoje nestresavo. Dabar madinga katulė, aprengta rūbeliu , kad nesilaižytų.
Tad dabar kol kas kurį laiką bus ramu, o paskui vėl žiūrėsim kas bus.
O kaip jūsų vaikeliai laikosi?
Mano mažieji uždaryti. Rainiukas nuo šeštadienio jau bėgioja po katilinę, šiandien jau tikriausia ir pamiršęs, kas ten įvyko, o juodoji katytė sėdi narve (narvas skirtas maždaug vidutinio dydžio šuniui, kai kurie žmonės naudoja šuns uždarymui, kai išeina iš namų, kad nesiblaškytų). Veterinarė pradžioje sakė, kad jie kaip 7 mėn. kačiukai ( gerai pavalgę ), bet po to pamatė, kad lytiškai dar vaikeliai - tarp 5- 5,5 mėn. Su juoda katyte sunkiai susitvarkė, sakė, kad tai visiškai laukinis žvėris ( šitą aš jau žinojau ir pati perspėjau, kad bus reikalų ). Dabar irgi su manim nedraugauja, šnypščia iš tolo. Įdomu, ar tuos šnypštukus įmanoma vistik prisipratinti ? Mama juoda katė gyvena su jais, nusipenėjusi, jau atkelt sunku, kol vaikai gerai maitinami, tai ir ji tą patį gauna. Užduotis - pereiti prie kuklesnės mitybos, betgi tie mažiai dar turi užaugti
Sveikos, ziuriu dviese tik plepat cia .
Sidabre va kiek uzturejai grazuoliu, o tas rainiukas matyt tau skirtas
I LT gal ir planuojam gryzt, bet mano vyras uzs8mane pirkti cia koki karavana ir gyventi kokius 8men UK o vasara LT. Nezinau ar man patiks toks turizmas...
O gyvunu UK nenoriu del prastu veterinaru.... Ir speju del tu kelioniy i LT ir praradau tuos gyvunus, nes abiems tas pats.. na bet gal ir ne
Pritariu Azu, kad gyventi vistik reikia pastovioje vietoje. Dar taip gerai, kad Tavo katinai buvo kantrūs, ne kiekvieną taip būtų galima vežiotis
Mes pradedama gyvenimą iš naujo...Kadangi katinukai jau išmoko elgtis, tai dabar vilioju juos į namus, ( nes juodukės nepagausi neparsineši, tai su atidarytom durim ir maistu gyvenau nuo vakar vakaro) Dabar prisikviečiau ir uždariau...Laksto po visus namus ir rėkia ne savo balsu.... Išprotėsiu....
Noriu, kad išmoktų gyventi namuose, nebijotų ateiti, netgi jeigu ir liks kieminukai, nes juk žiema ant nosies, negalėsiu nuolat saugoti, kad nesušaltų, nepabėgtų. Jeigu bus sukalbami vėl bandysiu dovanoti, nes man dar liks katė mama ( jos tai tikrai niekur nepadėsi...), o su vaikeliais,- gal per daug...
Na, bandau įkvėpti ir palinkėti sau kantrybės šitam klyksmų siaube...
Klykūnai
Taip kol kas bendraujam dviese, na dar kartais ir trise
Niekas neužeina pasižiūrėt, o gaila.
Murziukė laikosi gerai, gal trečiadienį jau pradėjo atsigaudinėti pilnai. Pradėjo praustis, daugiau judėti. Tik va per daug labai jau sąžiningai prausėsi, sugebėjo per kraštą rūbelio išsilaižyti. Kadangi pjūvis ilgas, tad sugebėjo nosį įkišti. Aišku stengiausi neleisti, bet negi sužiūrėsi. Teko savaitgalį nešti į kliniką. Pasirodo dalį siūlų pati išsitraukė , bet viskas gerai , nereikėjo nei iš naujo siūti, nebuvo ir joks pūlinys susidaręs. Dabar ponia namie sėdi su satelitu ant galvos Teko pasukti galvą, kaip padaryti, kad galėtų pavalgyti. O jau kliūva jai visur, na bet pamažu pripras. Ryt reiks nešti vėl antibiotikus suleis.
Na o klyksmų siaube linkiu didelės kantrybės
Gaila, kad norinčių bendrauti nebelikę .... Aš tai vis noriu pakalbėti, nes spaudžia dūšią ir norisi išsisakyti
Na, ką gi, Murziukei užuojauta Su tais pilvo pjovimais man pačiai labai baisu. Kai sterilizavau savo Katytę daugiau kaip prieš 15 m. tai irgi aprengiau su kojine ( skylės galvai, kojoms, o visa katė aprengta), tai ji nieko neveikdavo, tik nusirenginėdavo naktimis ir , aišku, nieko nelikdavo ryte. Siūlus reikėjo ištraukti po 10 d., tai jų jau buvo nelikę, gal kokius mazgelius išpešė. Dabar juodoji mama mažiau laižėsi, be to, kaip laukinukėm, tai kažką ten užklijuoja sustiprina, patepa neskaniai. O mažoji tai nepastebėjau, kad laižytųsi.
Žodžiu, sveikatos Murzei, greičiau sugyti ir pasveikti, kad liga nesikartotų
Mano mažieji vis dar verkia, gal mažiau, o mama katė,- pirmyn-atgal, laukas-namai Ji ir gadina visą mano auklėjimą
Kartais pykstu ant tų kačiukų, nes vakar rainius vos nepasismaugė užuolaidose, po to kažkuris numetė ten tokią skulptūrą, viskas dužo ir dar grindis prakalė Ir kaip mano buvę katinėliai nieko nesudaužė, nieko netrankė, kodėl jie buvo tokie pavyzdingi
Na, ir kuo aš čia užsiimu...
Bet, kai pamatau, kokie jie vargšiukai, po to sėdi kaip pelytės tyliai tyliai, bijo išdykauti, bijo ką nors padaryti... Kačiukai pasirinko vieną kambarį, kuris turi tokią nišą pasislėpimui, be to, ten galima uždaryti duris ( kitur name - atviros erdvės ), tai ir man , ir jiems būna ramiau, žinau, kad ten ramiai pamiegos ir nesiblaškys. Bet naminukų ir sofos kačiukų iš jų nebesigaus....
Smagu buvo bendrauti, bet visos ko gero turi kitų įvairių reikalų ir čia neužsuka.
Kas liečia kačiukus, galgi pripras būti namie? Pas mane Pikselis gyvena bute, bet tikrai ne sofinis katinas, tiksliau miegot ant sofos jam patinka, bet va ant kelių ar paglostukų nenori. Jis labai draugauja su Pūkelyte, tai kai ji būna prie manęs ir meilinasi, tai atlekia ir tas prie jos. Ir ko gero nelabai supranta, kai aš jį pradedu glostyti, jis gal galvoja, kad čia Pūkelytė
Na o su mažiais tikrai yra veiklos, jie ir nuostolių gali pridaryti. Bet jie juk mažiukai , išdykę durniukai O katinai tikrai nevienodi. Vieni gali būti ramūs nuo mažens , o kiti ir suaugę prikrečia visko. Pavz. Friskei patinka viską kuisti, mėtyti, o jeigu atidaryta spinta , tai visada turi tikrinti ar ji ten neįlindo. Pūkelytė yra labai staigių judesių. Na jeigu sakykim valgo ir netyčia kažką ant grindų numetu, tai jau kai šoks per visus bliūdus, kai lėks su savo 6 kg.
Tiesa ji dar labai mėgsta kalbėti, o tai varo iš proto Vienu žodžiu pas mane visi jie judrūs ir nesvarbu ar 13 metų ar 7 metai.
Jums tik kantrybės su katinėliais, tikiuosi viskas labai gerai susiklostys.
FB aš turiu, bet kur bendrauja merginos iš mūsų temos - nežinau. Buvau pora kartų prisijungusi į kitas grupes FB apie katinėlius, bet visur dalinasi apie tai, kad reikia pagalbos, arba katinukai gyvena lauke, ar rado sergančius.... Padėti nelabai galiu, mano kompanija kainuoja + vetai buvo ne už dyka, o jeigu matau sušalusius sergančius,- tiesiog negaliu žiūrėti, man persunku, o jaudintis man negalima, nes po to širdelė plaka ne taip, kaip reikia...
Mažieji nustojo klykti Sėdi tylūs, bet jiems nesiseka, juk nori ką nors išbandyti, bet pabandė ir...
atsivertė batų dėžės dangtis su garsu didžiausiu, po to nuvirto vonioj skalbinių krepšys...Žodžiu, po to būna ilgai tyla ir mažieji panašūs į šventuosius
Norėjau pacituoti tik nesigavo