*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Čia pradėjau rašyti, o žinutė gavosi toliau

Laba diena,
Matau, kad niekas čia nebendrauja, bet noriu papasakoti istoriją .... apie meilę savo vaikams. Gal būt tai bus mano pačios pokalbis su savimi, o gal kas nors ir paskaitys. Rašiau, kad žiemą ateidavo juoda katė, tupėdavo ant kaimyno malkinės stogo ( ten ne malkinė, bet sąvartynas: metama lentos, šakos, vielos ir viskas, kas nereikalinga, ir yra šiferio stogas ). Nuo to stogo ji įšokdavo į mano malkinę per pastogės skylę. Pagailo katės, nunešiau maisto, po to padariau lizdelį dėžutėje ant malkų. Bet katė buvo laukinė, atsargi, neprisileido niekaip. Po truputį jau leidosi vienu pirštu paliečiama...
Pavasariop pamačiau, kad katės pilvas jau kaip krepšinio kamuolys.... Pakalbėjom su kaimynu,- soduose kačių nereikia, nes jos laksto alkanos, iškasa lysves daržuose, visi pyksta ir apmėto....
Nusprendžiau, - kai atsiras vaikai toje dėžutėje ką nors sugalvosiu ( gal ir nelabai gero....).
Pažiūrėjo katė man į akis ir ..... išėjo .....
Grįžo po savaitės liekna ir elegantiška. Ir vis prašė valgyti. Maitinau po tris kartus į dieną, valgė ir valgė, pavalgydavo ir vėl išskubėdavo, daviau viską: konservus, vištieną, širdeles, o jai vis buvo maža. Bandžiau pamatyti, kur išeina, bet ji sukdavo į skirtingas puses, visada kitur, ir po to išnykdavo. Ir taip praėjo pora mėnesių. Katė pavalgydavo, po to įsikąsdavo kąsniukų į dantis ir vėl keliaudavo už mano tvoros aplinkui ir po to kažkur....Eidama kartais pamesdavo tuos kąsniukus, kartais ją vijosi kitas didelis katinas, kad atimti maistą... Katę jau galėjau paimti ant rankų, pačiupinėti pilvuką ir spenelius, nesibraižo, bet pabūna trumpai ir muistosi pabėgti.
Vieną kartą pavalgė katė mano kieme ir apsiverkė... Pradėjo gailiai kniaukti ir kniauksėti.
Žiūriu ir klausiu, o ji pamažu vis atsisukdama ir kniauksėdama nuėjo į mano malkinę, užšoko į pastogę ir kniaukia, rodo, kad šoks į kaimyno malkinę. Apėjau aplink tvorą, o katė prie kaimyno malkinės išleido tokį stebuklingą garsą mrrrrrrr mrrrrr, ir ......atbėgo iš malkų ir pagalių trys maži kačiukai, du juodi kaip velniukai, vienas iš jų su rudais karčiais, o trečias rainas su juoda linija per nugarą. Grožių grožiai, akytės tik blizga, nepasiekiami niekaip. Ir štai,- jau gal mėnuo, kaip aš rūpinuosi visa šita šeimyna: vištiena, širdelės, konservai. Po truputį jaukinuosi, bet neina niekaip artyn. Bandome pažaisti, smalsūs, žaisliukus išnešioja po visą sklypą. Prieš savaitę katė sumorčiavo, prisistatė kavalierius ir jie išėjo 3-im dienom. Bandžiau pamaitinti kačiukus, bet jie sulindo atgal į kaimyno malkas ir nesirodo. Po 3-ų dienų grįžo katė, prie malkinės pasakė stebuklingą mrrrr ir atlėkė, tiksliau atskrido, kačiukai, maniau, kad nukąs man pirštus ir atims lėkštes. Vakar šiaip ne taip uždariau visus į katilinę, bet prieš tai vienas liko lauke. Pamačiau vaizdelį, kad katė rėkia viduje, o mažylis užšoko aukštai ant katilinės lango ir rėkia lauke. Išleidau katę vėl. Kaip jie puolė vienas kitam į glėbį: katinukas ant dviejų kojų stovi ir rankytėm apsikabino katės kaklą, katė jį glosto ir laižo, guodžia ir trinasi. Apsiverkiau žiūrėdama, neįmanoma taip mylėti tą savo juodą padarėlį. Bet paskui visi suėjo į katilinę. Po 3-ų dienų katę vežu sterilizuoti, o mažylius ( nors jiems jau apie 3 mėn.) jaukinsiu, pratinsiu prie žmogaus....Nuotraukų nebežinau kaip įkelti: radikal.ru- nebeliko, part.lt - nerandu....

Sidabre, pagarba jums, auksinis žmogus

Labas rytas,
Ačiū, Monteverte, labai jau Jūs čia gražiai Taip nesijaučiu...

Duok valgyti ir mūsų neliesk

Laba diena,

Aš perskaičiau jūs šaunuolė. O iš gyvūnų labai labai daug galima ko pasimokyti. 

Retkarčiais čia užmetu akį ir labai gaila, kad visos pabėgo į FB ko gero. Taip smagu buvo čia bendrauti.

Oi du kartus pasikartojo

Tikrai labai gaila, kad neliko bendravimo šioje temoje.
Aš daug ko išmokau ir daug sužinojau SM apie kates.
Juodą katę jau sterilizavau ir jau išleidau iš narvo, džiaugiasi ir žaidžia futbolą su kačiukų pelyte
Išleidžiu ir į lauką, apeina ratuką po kiemą. Taip jau ir liks mano kiemo katė, neleisiu badauti ir neleisiu sušalti. Labai jau ji prisirišo, net nesitiki, kad buvusi tokia nepaliečiama dabar murkia ir trinasi, kad paglostyčiau, ir dar ant rankų nori, kad panešiočiau
Bet katinukai ir toliau laukiniai, tai bent išauklėjimas - būti atsargiem ir nieko neprisileisti
Sėdi mano katilinėj, valgo, laksto, žaidžia, gaudo visokias plunksneles, pelytes, bet paliesti ir paglostyti neįmanoma Nežinau, kiek dar kantrybės reikės....

FB ir tyla... Ir ten merginos padarė "dingau". Retos žinutės. Kaip Senoji Gvardija gyvena ir kokie pasikeitimai niekas nieko nežino, visos tyli... Manau, atgis bendravimas ir čia - tik reikia laiko...

Sidabre - labai graži šeimynėlė.

Fanta lauke..  20220630_201945.jpg   289,16KB   1 Parsiųsta kartų

Šiaip katės tikrai labai įdomūs padarai ir kartais nesuprantami
Aš gal prieš kokius 6-7 metus, kai dar užsiėmiau globa katinukų, priglaudžiau ryžiką ir paskui jis taip ir liko pas mane, nes buvo bailokas. Na ir ką ir po šiai dienai jis toks bailus, gali šalia kažkur atsigulti, vienu pirštu paglostau ir viskas. O štai kaime, kai atklysdavo koks bailiukas, tai užtekdavo tik pamaitinti kelis kartus ir jie jau išdrąsėdavo.
Ir kai kurie labai prisiriša ir atpažįsta.Prieš kelis metus kaime priklydo didelis, labai gražus , jau suaugęs katinas ir svarbiausia kastruotas (tad ko gero kažkas jam padėjo atsidurti pas mus kaime) Aišku pradėjom jį maitinti, įleidom į namus, vienu žodžiu pradėjom juo rūpintis. Išeidavo jis ir į kiemą, ir namie miegodavo. Kai ištuštėjo kaime namai katinėlį palikom kaimynų priežiūrai, gerai, kad jie sutiko, o ir jam ten nueit irgi būdavo visai smagu. Dabar mes pasirūpinam jo maitinimu ir kai parvažiuojam , užtenka tik kieme sukalbėt, žiūrėk jis jau atbėga pas mus. Ir tada beveik visą savaitgalį praleidžia su mumis. Tai labai sujaudina. Kad mokėtų jis kalbėti, gal papasakotų kas jam nutiko, kur anksčiau gyveno.