Evora, apkabinu stipriai Liūdna, bet katukė turėjo puikią šeimininkę ir nugyveno gražų amželį. O kaip Čigonėlė ir Milkius?
Vincuk, mano nudurnėjus tarnaitė užsisiuvo visai, manys prie kompo nebeprileidžia, apie tave tik galvoju ir svajoju. Va kokiu baisių baibokų pridarė
Evora, siūlau ir savo petį ašarai nubraukt. Pabaiga daugumai būna liūdna. Bet dabar jai nebeskauda. Tikiu, kad murkia Tau nuo Vaivorykštės. Išliūdėk kiek reikia ir laikykis!
Ant mūsų kiemo šiandien kaimynėliai pasiginčijo: https://youtu.be/E0YqhJWND7A
Kaip ir tikėjausi, pasiplauti teko juoduliui. Džiaugiuosi, kad nei vienas kuokštas kailiuko nebuvo išrautas.
gelux, nagi gražūs tie baibokai, labai žaismingi
Lapyna, kaimynų kivirčas juokingai susižiūrėjo... ir kodėl tiems katinams būtinai reikia pyktis, ginčytis, galėtų dažniau draugauti, o ne santykius aiškintis...
Nors ir suvokiau, kad pabaiga artėja ir yra neišvengiama, bet nuo to ne lengviau. Ypač jautiesi kaltas, kai tenka apsispręsti dėl augintinio kančių užbaigimo. Atrodo susitvardžiau ir jau, jau visai tinkamos kondicijos nuėjau miegoti, bet tyla ir gulėjimas lovoje viską staigiai užaštrina. Šiandien nemiegojusi, sutinusi, leisgyvė... bet seminare tęstiniam visą savaitę TEAMSus mokausi.
Milkius ir Čigonėlė nelaksto ir Nikės neieško. Milkius vakare apuostė ištuštėjusį Nikės guolį, apvaikščiojo namus uostinėdamas, bet daugiau jokių kniaukimų, blaškymosi. Jam jau metai, vyruks smarkiai surimtėjęs, visas šunybes pamiršęs, pradėjęs apvalėti, pilvuko apimtimi Grikutį vejasi. Net pradėjo jo gulėjimo pozą kopijuoti. Nesibaigiantis ėdrumas irgi sumažėjo, dėl ko džiaugiuosi, nes jau virš 6 kg. svorio-sunku ir pakelti. Šiaip stambus, meilus katinas, dievinantis gulėti ant manęs visu ilgiu ir vis dalinti bučinius. Tik ir aš tupėdama prie kompo priaugau 2 kg. ir mano pilvuks suapvalėjo, tai Milkiaus apvalumai nuo mano apvalumo dažnai nusiridena nesėkmingai žemyn. Tada pagreitintais tempais ropščiasi atgal.
Čigonėlė tapo drąsesnė, jau išmoko neapsileisti Milkiaus įžūlybėms. Pabandė mojuoti letena, gerai gavosi, net Milkiaus nosis raudonais taškeliais pasipuošė. Tad dabar aktyviau reiškia savo nuomonę ir pakovoja dėl savo bliūdo, gulėjimo vietos ar lazeriuko pelės gaudymo pozicijų. O Milkius dažnai ir sustoja, pagalvoja prieš kažkaip pasielgdamas su Čigonėle. Bet jis nepiktybinis, niekada nėra purškęs, urzgęs, kupros pūtęs prieš namų kates. Tiesiog užsispyręs, atkakliai tikslo siekiantis.
Milkius perėjęs į suaugėlių kategoriją.
Laba
Eivora, labai labai užjaučiu, bet deja toks tas gyvenimo ratas, ir mes neįgalūs jo nei atsukt atgal, nei sustabdyti....o tai kad suteikiai šansą nesikankinti paskutines dienas yra didelė dovana beje jums abiem, patikėk...su laiku liks šilti šiektiek graudūs bet mieli prisiminimai, laikykis
Gielus...nerealu, fantastiška, pabandyk pradžioj FB albumuką padaryt, dalinsiuos . Man labai labai gražu
Pas mane dar "atostogos" tik likutis.... mažų dar neturiu....tfu tfu tfu, bet čia jau dienų klausimas
ruošiuos dryžiukų gimtadieniui
Milkius jau visaa Milkinas . Lyg pasviesejes man...
Gielux bais fainus tie baibokai.. Saunuole
Diinka kokie grazus puodukai.
Lapynos kaimynai priverte Vinca sunerimti ir ausym makaluoti
Gimimo diena, ta liudna svente
Siandien atsvesiu su seimos nariais
Tiktai kaip gaila i sita buri
Belute mano taip ir neateis
12 meteliu nera taip mazai
Bet as toks grazuolis ir tu tai zinai
Evora, labai liūdna, ir paliūdėk kiek norėsis, bet gyvenimas eina tolyn. Aš kai panašiai nutinka, stengiuosi daugiau prisiminti, kiek džiaugsmo su žvėreliu išgyvenau ir tuosyk kiek palengvėja
Milkius toks minkštas ir pastelinis
Diinka, superiniai puodeliai
Vincuk su smagiuoju gimtadieniu
Vincuk, gimtadienio proga tau - daug saulėtų dienų, paukščiukų skanių, daug pakasiukų ir paglostukų
Ei tu ten, kalakute skraidantis, pametėsi mane iki princo? Pažadu, kulšies nenugraušiu.. gal
<p>Gielux bais fainus tie baibokai.. Saunuole </p>
<p>Diinka kokie grazus puodukai.</p>
Azucena, Milkius turėjo baltą mamką tik su keliomis spalvotomis dėmelėmis. Tai ir išėjo ryža spalva balintu pienu atskiesta. Jo pilvas beveik visai baltas.
Pas mus temelėje buvo dar vienas toks pat ryškiai ryžas katinas, vyresnis už Milkių, su alaus vardu. Tik nebeužsuka pasirodyti. Gal su tuo ir supainiojai.
Diinka, ačiū. Puodeliai labai gražūs, mielai įsigyčiau ir dovanų kam nors pirkčiau. O kaip jie pas tave veisiasi-pati prie gamybos rankelę pridedi ar kur nors sumedžioji?
Gielux, tavo darbelius sukurtus vis pamirštu pagirti- puikūs, mieli, su meile gimę. Man labiausiai kalėdinio laikotarpio zuikeliai patiko. Na, bet pas tave visada kas nors gražaus atsiranda.
Pas mane Atvelykio dar laukia beržiukų šakos su mano pačios iš veltinio padarytais kiaušiniais. Tai kiekvieną rytą šluoju nuo stalo nuskabytus berželių lapelius. Niekaip neišeina su katėmis susitarti, kad negraužtų. Dar gerai, kad Milkių išauklėjau kiaušinių nenudraskyti. Nes pirmą kartą, grįžusi iš darbų namo, radau viską ant grindų ir dar padoriai nužaista, nuplaukuota.
Tokių kiaušinių -veltinukų šioms Velykoms pridariusi pridovanojau visai giminei. Iš pradžių sesei prižadėjau padaryti, ta nufotkinus puskėm pasigyrė ir prasidėjo gaminimo maratonas. Rodausi-giriuosi, gal ir jums patiks, pasidarysit.
Evora, labai gražūs kiaušinukai
Grįšiu prie kačių- kiškių kalėdinių, dėka Zundytės turiu begalę gražių medžiagėlių aprangai, tik veidų ir kūno labai medžiaga specifinė, kol parduotuvės nedirbo, negalėjau nieko pačiupinėt, dabar nusipirkau vienokios kitokios, na o čia tiesiog siuvimo įgūdžius tobulinu, nes pas mane jie nuliniai
Na dar vieną įmesiu, jos didenybė Bižu