Sveikos.
Tika fantastiško grožio mergiotė ir tai pati žino. Kivuka, sveikatos dukriukui.
Zundytės nuostabus siuvinėjimo darbas.
Šponkiuko globotiniai padykę ir drąsūs atrodo. Kaip džiugu, kad tu, Šponkiau, puikiai leidi laiką. Mes savaitgalį buvom prie jūros (Sobralio koncerte Palangoje), grįždami užsukome į Dreverną ir Svencelę - tai ten apie Šponkiuką labai galvojau, žiūrėdama į tuos spalvotus "drugius" skledžiančius virš vandens ir nutūpusius pailsėt pievoje.
O čia į anksčiau nagrinėtą egzistencializmo temą. Koja kojon 23 metai. Kartais pavėjui, o būna ir prieš vėją. Kai saulė šviečia ir kai audros blaško. Ir taip, būna momentų, kai žaibais svaidomės ir jokiu būdu nesutinkame būti "antrąja puse", nes esame patys sau vieni ir dideli. Tačiau būkim biedni, bet teisingi, ko gero vis dėlto daugiau momentų, kai dviese daug jaukiau nei po vieną. Priklausomai, ką renkamės prisiminti ir kame susidėliojame akcentus - skausmą ar džiaugsmą - tiek jaučiamės laimingi.