Kivuka, Tika labai graži katytė. Pripras, gal meilesnė taps. Katės įlipa į dūšią ir per akimirką, nesvarbu ar 3 mėn. turėjai, ar 3 m. Aišku, Fantos gaila bus dar ilgai.
Kažkada turėjau paprastutę juočkę katę Fuksę ir vaikai pražiopsojo kaip pro kojas iš buto prasprūdo. Dvi savaites šūkavau aplink visus mikrorajono namus vaikščiodama-neradau. Tada atsirado prie parduotuvės Nikė, parsitempiau. Namie iš kart protestas-kiek plaukų bus, jau nuo Fuksės buvo plaukynas ant drabužių nesibaigiantis. Amtelėjau ant visų lyg pitbulis ir Nikė liko. Visi buvo ja patenkinti, vaikai už kudlas priekaištaudavo su meile balse, aš geresnės draugės už ją nesu turėjusi. Bet prarastą Fuksę visada prisimenu ir liūdna praradus. Tiesiog kiekvienas gyvūnas tampa dalimi mūsų gyvenimo ir jo jau neišmesi iš atminties ir jausmų niekada.
Milka pasirodo yra pirmos mamkės vados ir gimė tik viena. Kita katė jau buvo atsivedusi kačiukus, tai visus kačiukus bendrai žindė 2 katės. Milka buvo nagliausia, ėdriausia, dar prie šeimininkės mokėjo prisimazinti, tai pastoviai buvo lepinama įleidimu į virtuvę ir žalia triušio mėsyte. Amžius jos puse mėnesio pailgėjo, bet tas didesnis ūgis ir svoris tikrai iš sugebėjimo visus nustumt nuo bliūdo. Pas mane nuo liepos 24 d. iki šiandien jau 200 gramiukų priaugo.
Šiuo metu yra namų drakoša. Eina prieš kitas kates skersa nugarą išrietus, uodega kobiniu ir puola ant viršaus žaisti ristynių. Senėms tas nepatinka-bėga. Milka vejasi, tai senosios net padūsta lėkdamos. Bet kartais gauna ir po kelis gerus antausius, kai atsibosta. Nikė užmuša smerkiančiu suraukto snukelio žvilgsniu. Smagu žiūrėt kaip Milka iš tigrės laipsniškai virsta į susinepatoginusį nekaltą ryžą pūkų kamuoliuką.
Nauja pūkuota pagalvėlė.