Gielux, kaip tu? vis dar apsinešus?
Diinka, vargšas mažulis, bet noro gyventi yra, gal ir išsikapstys.
Nikė papuolė pas mane 2007 m. spalio mėn. Tris dienas tupėjo prie parduotuvės įėjimo, ją pardavėjos šlapianka šėrė. Trečią dieną mano vidinis aš paėmė viršų prieš proto balsą ir parsinešiau namo. Spėjom, kad jai 3-4 metai, nes visai nesidomi žaislais, labai nemėgstanti energingos veiklos. Tai dabar jai ir būtų apie 16 metų. Sveika, bet jau eisena senatvinė, ant palangės norėtų užšokti-žvalgosi, žvalgosi, pora pritūpimų, bet nešoka. Vadinasi jėgų jau nėra. Užkeliu, maloniai patupi. Bet kartais tokius rali dar suorganizuoja kaip jauniklė.
Girdėjau, kad ilgiausiai išgyveno katė 27 m. vienoje JAV fermoje. Jos palikuonės apie 24 m. Labai tikiuosi 3-4 metus dar džiaugtis Nikutės draugija.
Šiandien labai vėsu kambariuose, vėjas per atvertus langus visą šilumą išpūtė. Paryčiais katės susikraustė į mano lovą šilumos ieškoti. O dabar:
-Čia dar vienas įlinkimas... tuoj susimontuosiu...Ai, kaip šilta.
Čigonėlės minkščiausia pagalvėlė
Laukiu sekmadienio-jau turi parvežti ryžiukę Milką. Jaudinuosi, neaišku kaip senės mažylę priims. O ir atpratau nuo tokių kleckų, bus pirmom dienom vargelio.
Gielux, kaip tu? vis dar apsinešus?
Ui neeeee pasilikau tik nakčiai, ba nu negalėčiau nė pro kur būt narkomanė, man žiauriai nepatinka "bekontrolė" būsena Kaip tu?
Night, Šponkiau, o jūsų būsenos su vaistais nesusijusios? Gal nepataikyta?
Evora, gražuolės
Gielux, narkomane negali, o alkoholikė galėtum būti?
Aš greičiau narkomanė būčiau, nei akloholikė
O šiaip bent jau mano vaistai (vienus pakeitėm kitais, antrų nebevartoju) man nesukelia apsvaigimo, kaip tik nuotaika geresnė, labiau norisi veiklos. Bet labai svarbu įtraukti benk kažkiek fizinių pratimų į dienotvarkę, kitaip nuotaika prastesnė būna. Bendrai paėmus dėl jaudulio geriau, bet vakar ir šiandien buvo rimtesni epizodai, nors nebuvo dėl ko.
Supjaustymai ir mėlynės užgijo, bet sekmadienį vakare įlindau pasišildyt į vonią, guliu sau ir staiga aptirpo trys kairės rankos pirštai. Vėliau šiek tiek atleido, bet lengvai aptirpę ir dabar. Reiks kažkaip patekti pas šeimos gydytoją
Nors, tiesą sakant, reikalas tik 2 dalykuose: bijau ryškinti kad nepadariau, ką sakiau, kad padariau ir atsakomybės jausmas dėlto paties. Bet lyg ir baigiu išsikapstyti.
Beje, ačiū už Ipo parodymą.
Bet ir užtaikau į šeimos verslus... Nelabai ir turėjau malonės dirbti ne su svetima šeima per gyvenimėlį savo... Vaikas dar kūdikis (t.y., iki metų), savininko žmona jau grįžo į darbą. Nieko blogo nenoriu pasakyti, esam mažai pažįstamos, bet kaip be ryšio... dabar galvos, kad dėl jos bėgu. O taip tikrai nėra.
Gielux, nea. Mano "karjera" tame ilga. Be vaistų būtų tik blogiau, jau žinau. Jie pagelbėja tiek, kad nueinu į darbą, parduotuvę, t.y., kažkiek padeda atrodyti socialiai, bet mano atveju stebuklo nepadaro. Man reikėtų neuroleptikų, bet tie, kurie tinka, nepakeliu pašalinių poveikių.
Evora, mamos pasiilgstu, kartais pas ją jaučiuos ramiau. Bet dėl jos, ne dėl aplinkos pakeitimo. Sutariam gerai, mano mama gera. Bet negalėčiau pasakyti, kaip kitos sako, kad "mama geriausia draugė". Man ji yra mama ir netgi yra tabu temų. Pvz., apie vaikinus niekada nei klausdavo, nei pasakodavau, tai buvo baisu pasakyti, kai pirmąkart rimčiau "susidėjau" su esamu. O pasakyti reikėjo, nes šventės ir pan... T.y., žinojau, kad nieko man nesakys, bet tiesiog tabu. Dar ir požiūrių skirtumas anos kartos... Pvz., dėl darbo net nežinau kaip jai paaiškinti, kad man labai blogai. Ji mano, kad yra darbo, tai ir gerai, o jei dar kažkiek moka... Na, kai mama, aš kažkaip nepykstu, toleruoju tą. Žinau, kad man tik gero nori. Ant svetimo žmogaus pykčiau už tokį nesupratingumą.
Nenoriu girtis, bet esu beveik tikra, kad iš mūsų, 3 sesių, esu jai artimiausia (aš pagrandukė).
Dėl niurkymų, NET Pusnyna išdresuota nuo mažumės, kad jos darbas yra būti niurkalu. Ji tai puikiai žino, ir toleruoja mano meilės priepuolius (yra tik laiko riba ). Atkiša ūsus į priekį, tarsi sustingsta, gali bučiuoti. Paglostoma kartais nori būti, bet ne taip seniai pagalvojau, kad NIEKADA nėra glausčiusis. Na, kaip būna, kad katės į kojas trinasi, ar pan. Vergui komanda "glostyk" reiškia, kai pakelta galva ir odiga vienu metu ir abi kaip įmanoma aukščiau.
Jėj, Gielux, kaip užjaučiu, man irgi dieglys nori suktis lizdą juosmeny, bet jei neužleidžiu, labai padeda atvirkštiniai atsilenkimai (aišku, ne tada, kai dieglys jau subujojęs ).
Merginos su vaistukais - dar labai labai reikia psichoterapijos, žiokite Vaistai mano akimis tam, kad suvaldytų, o gydo iš tiesų tai terapija...
Evora, pamatysi, kaip su smagu su mažyle Mažiukai labai greita mokosi iš dičkių, žinok, tai su dviem mokytojom gal ir neturėsi daug vargelio
Labos
Evoros gržuolės
Visoms negaluojančioms sveikatos Aš irgi šią vasarą su medikais daug draugauju - ieškau ligų Matyt, baiginėjasi organų galiojimo laikas (kaip vienas gydytojas sakė) Ir pabumbėsiu, kad viskas tik privačiai....į valstybines klinikas patekti šansų jokių...
Į temą. Fanta mano išprotėjus Būna kieme, pareina rėkdama namo į tuliką ir vėl į kiemą mauna Lygtai negali kieme padaryt reikalų (bent jau mažų) Madam cė cė
Du kačiukai šioje temoje neišvengiamai ištempia lūpas šypsenai, nepriklausomai nuo nuotaikos: Grikis ir dabar - Fanta
Kadangi šiandien super prastai jaušiuosi, tai užsiregistravau ir pas šeimos gydytoją ir pas prichoterapiautą. Tik va nežinau ar atlaikys mano organai iki konsultacijos telefonu pas šeimos gydytoją ir po to siuntimo jau kažkur kitur
Fanta tai mėgaujasi gyvenimu tikrai smagu į ją žiūrėti. Aš tai vyrui vis užmetu kad Kugiui reikia mažo draugo, bet niekaip neišprovokuoju jo pasakymo, tai paimkim ką nors nors ir pati galvoju, kad gal nereikia, man čia biski neramu, o jei reiktų staigiai bėgti iš gyvenamosios vietos dėl radiacijos ar karo, ką su katinais tuomet daryt (nekreipkit dėmesio, man šiuo metu panikos priepolis )
Kadangi šiandien super prastai jaušiuosi, tai užsiregistravau ir pas šeimos gydytoją ir pas prichoterapiautą. Tik va nežinau ar atlaikys mano organai iki konsultacijos telefonu pas šeimos gydytoją ir po to siuntimo jau kažkur kitur
Fanta tai mėgaujasi gyvenimu tikrai smagu į ją žiūrėti. Aš tai vyrui vis užmetu kad Kugiui reikia mažo draugo, bet niekaip neišprovokuoju jo pasakymo, tai paimkim ką nors nors ir pati galvoju, kad gal nereikia, man čia biski neramu, o jei reiktų staigiai bėgti iš gyvenamosios vietos dėl radiacijos ar karo, ką su katinais tuomet daryt (nekreipkit dėmesio, man šiuo metu panikos priepolis )
Žinok aš irgi taip galvoju, ką daryčiau...
Kai degė balkonas 9 aukšte, tik ten 3 kambarių, bet vis tiek realiai virš manęs, galvojau, jeigu lieps palikti, tai kur sukišiu kates, ar tilps visos į narvą ir kaip priversiu gaisrininką padėti man nusinešti viską į apačią.
Jo, šitokie scenarijai visoms į galvą ateina, manau... Aš galvoju, ką nelaimės atveju daryčiau su Matilda... ar pavyktų ją nors iš namų išvyti... Manau, nieko čia blogo nor kokius apmatus plano turėti
Dėl medicininės knygelės būtina pirmiausia apsilankyti pas ginekologę. Ten atskiras skyrius, atskira registratūra. Skambinu nuo pirmadienio -tik kviečiantys signalai, nieks nekelia ragelio, keturis kartus buvo užimta. Vakar pusę valandos paaukojau be pertraukos skambindama-veltui.
Patekti pas daktarus man jau tapo misija neįmanoma. Jau tyliu kiek laiko sugaišta skambinėjimams ir kiek nervų išgadinta.
Šiandien, 8.30 val., parvyko nauja gyventoja. Labai purvina, bet drąsi, meili, iš kart mirtina draugė po pirmojo pakasiuko.
-Labas, aš Milka.