Šponkulio rimta flora, o Kūgis kaip arklys.
Išvis jūs man visos atrodot rimtos moterys: žemės ūkis, namai, viską... Aš tai nelabai tokia rimta... Pradedant, kad namų neturiu, baigiant buitimi ir pomėgiais. Čia kada mama kvietė atvažiuoti, tai sakiau "NEIŠDURSI, RAVĖK SAVO MORKAS PATI".
Mokyklos laikais turėdavau ravėti visokias nesąmones, kažkokius didžiausius daržus, kur daržovių užtekdavo pusei giminės. Man užtenka vien prisimint TAI, kad pavargčiau.
Nejaučiu jokios meilės nei gėlėms, nei kitiems augalams, turbūt atmušė visam gyvenimui, kaip ir su rankdarbiais, kur mokykloje per dailės ir darbelių pamokas reikėdavo kažką megzti - regzti, tai daryti išmokau, bet kažkada pabandžiau nusimegzti pirštines, tai brrrr, kokia kančia buvo.
Žodž rimti dalykai rimtoms moterims.
Jaučiuosi labai negerai ir toliau, bet tikiuosi iš savęs, kad pirmadienį pagaliau nunešiu prašymą eiti lauk (to dar nepadariau, nes neišsikapstai su darbais, o nenoriu palikti nemalonumų, nes jaučiuosi kalta, kad ne visada padirbu.
Į temą. Vakar naktį pabudau nuo kraupaus žviegimo. Maniau, kad žvėrelis prisispaudė, ar kažkas labai negero atsitiko. Tai spėkit..... JOS "SAUSAINIAI" DUBENĖLY
BEVEIK BAIGĖSI.