Sveikos.
Gilė taškuotu pilvu.
Fanta su koookia uodega. nežinau, kaip pati Fanta, bet jos uodega tikrai paaugo.
Kivuka, jei nori ateityje vežiotis katę automobilyje, reik nuo mažiukės pratinti. Ir ieškoti būdų, kurie katei priimtiniausi. O kad iš pradžių keikiasi, visai normalu. Ainu bokse (vežu tokiu būdu uždarytą katę tada, kai viena esu ir vairuoju) nervuojasi labiau nei "palaida". O jeigu vairuoja vyras, aš sėduosi gale, per vidurį ant sėdynės sodinu katę ir šalia jos dedu tūliko dėžę. Pastebėjau, kad Ainu saugiau jaučiasi, jei galinėje sėdynėje mažiau erdvės, t.y. antro keleivio vieta užimta. Todėl uždara katės wc dėžė prabangiai važiuoja ant galinės sėdynės. Paskutinės kelionės metu Ainu pabandė įsitaisyti šalia Čijos (šuo tupi gale ties kojomis ant automobilio dugno), bet kažkaip nesutilpo abi patogiai ir katė grįžo į savo pastovią vietą - ant galinės sėdynės tarp manęs ir tūliko. Kartais man galvą į pažastį dėl drąsos įkiša. O katės keiksmai pirmas 10 kelionės minučių tai jau kas be ko, privalomi ir dvikojų išklausomi neatsikalbinėjant: "Aš jūsų nekenčiu! Kur žiūri gyvūnų gerovės komisija! Aš tikrai skųsiuosi! Gal jums su galva negerai šitą velnio mašiną naudoti! Padėkit mane iš kur paėmėt! Aš jūsų pragaro mašiną pūkais užkimšiu!". Aš, tuo tarpu, ją ramiai kalbinu ir glostau. Tipo, "žinau, žinau, kaip tau nepasisekė su šeimininkais, mažute. Bet pakentėk truputį ir atlygis bus nuotykiai gamtoje. Kaip tavo Kurilų salos giminaičiai galėsi tyrinėti aplinką, gaudyti vabaliukus." (Paskutinį kartą nudobė dvi kamanes ir liko neįkąsta). Aišku, vežant Ainu palaidą, segu petnešas ir pavadėlį, jei kartais netyčia sumąstytų po kokiais pedalais numigruoti. Nors, nepaisant, kad automobilyje iš pradžių Ainu keikiasi kaip vežikas, sėdi ant sėdynės ramiai ir po mašinos saloną nesiblaško. Bet čia gi katė - ateivis, kurio mąstymo suvokti logiškai neįmanoma.
Lisitėja, laikau kumščius už tave. Pasiilgau.
Kalendorius išmanusis
Kol čia rašiau, manoji pindosė, ką tik peršoko pas kaimynus. Ech, lipu per tvorą.