*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

bet ar tikrai kaltas konkretus darbas, manau pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą... ar nebus taip ir su kitu...gal ne tame šaknys visai...ir ne ten kirminų reik ieškoti...
o je tikrai kalta konkreti situacija, tai ją reikia keisti aišku...

Sveikos

įtariu aš irgi meinų giminės. nekenčiu karščio ir šeriuosi visada per tuos karščius, gerai kad laižytis nepradedu....

Dėl mano darbo, tai esu padidinto jautrumo dvikojis, bet vis tik faktas, kad dėl tos pačios priežasties išėjo kolega (pradėjom dirbti abu sausį šioje įmonėje), o dar prieš mane dirbęs šios pozicijos darbuotojas tiesiog vieną rytą paliko prašymą ir jo niekas daugiau niekada čia nematė, anot direktorius, tai laikau, kad rodo, kad nėra, kad neadekvačiai reaguoju į situaciją.
Nesakau, kad neįmanoma čia dirbti. Pats darbas įdomus, visa mano darbinė patirtis tokia, kaip mano dabartinis darbas. Tiesiog aš nepakeliu ir neištoleruoju tiek įtampos ir streso. Beje, girdėjau, kaip buvęs kolega už akių buvo išvadintas debilu. O dirbo LABAI daug ir tikrai darbo valandų neskaičiavo, niekada, kiek mačiau, nėra kaip traukinys pakilęs 17 val. ir išėjęs namo. Tiesiog daug dirbo, darbai buvo sudėtingoki, daug ir klaidų, kiek supratau.

Be abejo, išėjimas atrodo viens du. Bet yra visokių niuansų. Galop reikia susitaikyti, kad man ir vėl nepasisekė. Ko gero, nebebandysiu būti samdine.

Tai tų niuansų visada yra ir bus. Reikia pačiai apsispręsti, kaip yra geriau. Yra žmonių, kuriems blogai, bet jie visą gyvenimą nieko nekeičia, taip ir nugyvena nepatenkinti darbu, namais, sutuoktiniu ir t.t. O yra kategorija, kurie kažką daro, keičia, kad jaustųsi geriau Ir negalvok taip, kad va vėl man nepasisekė...Tai jiems nepasisekė, nes tu išeisi. O tau pasiseks ir rasi savo vietą

Night, aš išeinu iš darbo, kuriame praleidau 10 (su vaiko auginimo atostogomis beveik 12) metų🙈 paskutinius kelis metus vis kirbėjo mintis, kad jau gana, nieko aš ten daugiau nepasieksiu, bet kažkas vis stabdė. vaiko gimimas viską sudėliojo į vietas. supratau, kad darbo ofise užteks😀 dabar vystom savo verslą ir toks gėris, kai niekas ant galvos nesėdi😀 aišku, problemų visokių daug, bet patys jas sprendžiam.

Kivuka, va va, tam mano darbe yra keletas kolegų, dirbančių virš 20 metų, nuo mokslų baigimo🤯 burba nepatenkinti, bet neina iš ten. 

Pusnyna su gimadiena kad ir para pavelavom 

Vincas uzknisantis. Isdraske padarytas gardene duris pradraske ir prakando su dantais skyla polietilene dabar vaiksto pas kaimyne. Reiks atiduot jai ji 😂😂😂

Užrašėm Tora pas veterinara. Kojytes vienos kelis dvigubas ir skauda jam   ​ 

šiek tiek pavydžiu jam tokio miego😎

Sveikos gyvos, vis bandau grįžti ir vis nerandu laiko.. O ir nuotraukas primiršau kaip kelti.. taigi VĖL bandau.. :DVI katės  IMGP0443.JPG   65,4KB   0 Parsiųsta kartų

Sveikos

Kai kas vakar pirmą kartą įsiropštė į medį Ir nesvarbu, kad tris kartus išdribo kaip prinokusi vyšnia Vistiek paskui korėsi ir kuo aukščiau







Paskui prižiūrėjo žemės kasimo darbus Gi ji pas mus kapstymo ekspertė Galit įsivaizduoti, kas liko iš jos baltų kojinių

maniškė guli įstiklintame balkone į pietų pusę.... ir guli ir gerai... ir nei čia karšta nei čia ko....įtariu bile ramybė-niekas nelenda...

Ipas išsilydęs medus. Fanta - apuokiukė medyje. Baltos ar nebaltos kojinytės, nesvarbu, svarbu, kad duobė būtų teisingai iškasta. Gilė ant šono prigulusi. Trišė su Lape sinchrone. 

Nukirpau Čiją. Prieš ir po:

Tą patį kalbėjau su psichologe tiesą sakant. Yra žmonių, kurie rotuoja, yra kurie kenčia. Bet aš manau, dar žiūrint kokio dydžio ta kančia. Jei kasdien į darbą su panika, baime ir nerimu, tai kokie ten rezultatai gali būti.
O jei dar parodo nepagarbą... Man atrodo, kad nereikia ir net negalima su tuo taikstytis.
Beje, man mažiausiai rūpi, bet, žiūriu, ir atlyg. vėluoja 2 ar 3 sav., kas šiems laikams lyg ir nebūdinga.


Tai va, man irgi sunku tas, kai kažkas "sėdi ant galvos". Tai suprantama, jei esi samdinys. Tik yra vadovų, kurie valdo situaciją nemenkinant darbuotojų, yra kurių blogos emocijos liejasi laisvai.
Na, bet ir suprantu, kad darbas sau turi savų bėdų, bet aš, manau, verta pabandyti. Viliuosi, kad nesant vadovo, stresas kitoks, nes pats gali priiminėti sprendimus ir bent nereikia bijoti, kad kažką ne taip pasakysi ar padarysi ir tai nepatiks vadovui - dabar būtent tai mane ir varo į panikas. Žinoma, nežinau, ar man pavyktų be darbdavio, bet, jei ne, gal tada galima vėl kažkur darbintis.
Bet šiaip reiktų man pirma apsitvarkyt su depresijom.

Fanta smalsus kačiokas.

Šią sav. nuo šiandien dirbu iš namų (na negalima taip labai peikti darbdavio, nes pats pasiūlė, kol mašiniokas praeis technikinę). Kažkaip pasirodė, kad gal nelabai gerai jautės šian Pusnyna. Nedaug palygint valgė ir atvėmė taip sunkiai žiaugčiodama. Jau bijau, kad nebūtų vėl bėdos...
Kolei kas nieko, bet jau raudona lemputė man užsidegė.
Beje, 2 kartus sugebėjo pabėgti iš namų. Bet, kadangi ant žolės lipti tabu, tai šmirinėja prie pat namo.




Ačiū ir sveikatėlės Torui.
O Vincui nu nu nu. Nedoras vaikinas.


Pasimirė mamytės šuo. Taip staiga, bet, kaip suprantu, senatvė. Gerai, kad nebuvau prisirišus prie jo, būtų dar siaubo... Bet šiaip gaila, geras buvo, o ir kaip atsiminimas apie tėtį.