Erendira nebuvo pirkti kompleksinių. Tai ir galvoju dabar....
Fanta ta oj kokia grazuole auga
Bela su Spurga tikros muilo operos gviazdos
Vincas jau pas kaimyne i namus lauziasi. Sukasi anai apie kojas draugas baisulinis
Zundyt, su gimtadieniu linkiu daug visokių smagių dalykų kasdienybei pagražinti, daug naujų kelionių na, ir, aišku sveikatos
Lietava, tos zarazos erkutės ne iškart išgaišta, tie rudi daiktai ausyse yra jų kakai. Valyt ausis gerai būtų kasdien, naudojant ausų valiklį, turėjo pamokyt klinikoje kaip. Jei nepamokė, parašysiu
Įpili biškį valiklio į ausį, ausį užspaudi, kad neišsipurtytų (reikia budriai, nes jie mėgsta greit išpurtyt visokias nesąmones ) užspaudus turputuką pamasažuoti ausies pagrindą, kad valiklis pasiskirstytų, jei išieis, kiek palaikyt, kad atmirktų baubai (aš dažniausiai nelaukiu, nes katinai nekantrauja), tada pasipili ant lėkštutės ar stalo to valiklio, merki ausų krapštuką (kad nebūtų sausas ir nepažeistų paviršiaus) ir valai ausį giliai (nereikia bijoti, ten daug gilių ertmių, ir ką sugadint praktiškai be šansų). Krapštukų reiks ne vieno . Nevalant tos sankaupos gali sukelti uždegimą. Na, ir šiaip neestetiška
Kad katinas nepaspruktų, vyniodavau į pledą, tada atsiklaupusi sukryžiuodavau čiurnas (kad neišlįstų), brukdavau katiną tarp kelių, dar kartais laisvą pleduko kampą keliu prispausdavau, kad neišsivyniotų. Bet ne visiems reikia. Su Pedru susitardavom, o Bižū su Runcia vyniodavau...