užuojauta, Colomba😕
o mes ryt Ipuką pirmą kartą paliksim parai vieną, važiuojam turistaut į Biržus🙂įdomu, kas lauks grįžus😀
Night, kurį laiką savanoriavau vienoje Vilniaus prieglaudoje ir net pati esu nedovanojusi gyvūno dėl vienos ar kitos priežasties. Kiek esu susidūrusi, be didelio reikalo į namus niekas nepuldinėja, be tikrai gali pasikabinti ir pasiteirauti (pati skambindavau ir klausdavau, paprastai kitą dieną po dovanojimo ir dar po kokios svaitės - kaip sekasi adaptuotis) , ir paprastai, prieglaudų darbuotojai jau būna įgudę atpažinti išsisukinėjimus ir pan, tad iškart susirūpina, nori aplankyti, jei pajunta ką negero.
Bendra nuostata dovanojant gyvūną iš prieglaudos - kad jam būtų sudarytos kokybiškos gyvenimo sąlygos - kokybiškas maistas (ne spalvot sausiukai ir sojų 'mėsos" konservai iš prekybcentrių ir ne žmonių maisto likučiai) - kai kurie iš norėtojų būna nepatenkinto tokiu reikalavimu, jokių "tegu susimedžioja pats", privaloma pasižadėti sterilizuoti, jei gyvūnas mažas, privaloma suvokti, kad gyvūną reikia gydyti, jei jis suserga, prižiūrėti, t.y. neleisti valkatauti, užtikrinti saugias sąlygas. Iš esmės tie reikalavimai elementarūs, visos čia mes nes nemanom, kad gali būti kitaip, bet žmonių yra oi, kaip tokių dalykų nesuprantančių.. Tai ir atsiliepimų prirašo visokių, nes bais pikta, kad va ėmė ir negavo ko nori ir kaip nori...
Kaip elgiasi kokia nors konkreti prieglauda, nepasakysiu, bet iš esmės, kuo daugiau su jomis kontakto, tuo didesnis susiformuoja pasitikėjimas nauju gyvūno šeimininku ir tuo mažiau nesusipratimų.
Prieglaudos tiems gyvūnams atiduoda daug jėgų ir lėšų, atlaiko krūvas puldinėjimų ir įžeidinėjimų, tai normalu, kad nori žinoti, kaip gyvūnas gyvena (elementari atsakomybė) ir normalu, kad paskambinus ir išgirdus, pavyzdžiui, atsakymą "katinas dabar mano, nebe jūsų, nelįskit į akis", kyla konfliktas
Žodž, nežinau, kas iš to, ką prirašiau pravers - tiesiog tuo klausimu visad yra ką pasakyti Beje, Colomba ir Diinka dar daugiau kompetencijos čia turi
Night, taip, teiraujuosi ir skambinu naujiems šeimininkams, nes man rūpi tolimesnis gyvūno gyvenimas ir likimas. Ir labai norėčiau, kad šita praktika būtų taikoma dar labiau, kaip vakarų Europoje, kur gyvūnams atsakingai renkami šeimininkai.
Dėl palangės neatitikimo, tai taip nėra. Bet jeigu pvz, šalia yra gatvė, o pasakytų, kad leis į lauką, normali prieglauda neduotų. Aš esu dėl to nedavusi. Mane išvadino kvaiša, juk jei ir suvažinėtų "Katinas turėtų kelis metus laisvės".
Aš iš būsimų šeimininkų tikiuosi ne tik meilės gyvūnui, bet ir atsakingo požiūrio į auginimą: kokybiškas maistas, priežiūra, rūpinimasis, gydymas, kastracija ir t.t.
Mano abu katinai globinukai.Zunda iš Diinkos,o Molis iš mano miesto globos namelių.Kaip Zunda laikosi, tai jau visos matote.
Molio šeimininkei karts nuo karto pasiunčiu foto kaip jis gyvena.
Beje, aš už tai,kad tikrina.Nes kartais būna gyvūnai patenka į tokius namus, kad tik oi gali pasakyti.
Vargeli tu mano, ir aš turiu čia gulėti???Kodėl tokia maža kėdė???Kodėl tik du pledukai???Žiūrėkit, tetos kaip mane skriaudžia.
Night, jei žmonės atsakingi už gyvuliuką domisi,nematau nieko blogo.Jokių ataskaitų prieglaudos nereikalauja.Ten irgi dirba jautrūs žmonės.Jiems patiems būna malonu žinoti,kad buvęs globotinis gyvena kaip inkstas taukuose.
Ne paslaptis,kad ir globinukai kartai būna paimami pažaidimui, vaikų užgaidoms patenkinti,ir vėl išmetami į tą pačią gatvę.
Pusnyna labai graži
Night, visai suprantu tavo nuogastavimus dėl prieglaudu, nes istorijų internete rast galima visokių, bet iš vienos pusės kai atiduoda katinus -nori įsitikiti, kad jiems nieko blogo nenutiks. Nelabai tikiu, kad yra prieglaudų, pastoviai tikrinančių - ten gi tiek gyvūnų praeina, kokių žmoniškų resursų reikėtų visus sutikrinti.
Bet tikrai kokia kovinė katė ta Pusnė.
Mano Zundytė užpulta elgiasi kaip tikra ledi.Kai tik horizonte pasirodo kaimynų katinas mušeika ji bėga į kiemą.Kieme šunys atlieka savo darbą,išveja atėjūną.O tada ir šunis galima letenomis apmojuoti,profilaktikai,taip sakant.