Sveikutės, ačiū, kad nepamiršot. Man tai su karantinu laikas prapuolė visai. Manęs namie yra kokius 2-3 kartus per mažai, nespėju nieko. Pavargau...
Dar tas oras dabar toks klaikus, kad nei į lauką išeiti, nei namie atsikvėpuoti. Na, vakarais degėsiais smirda jau seniai, čia tipinė ukrainietiška būsena pavasarį ir rudenį. Bet dabar tai kažkokia ekologinė katastrofa. Šiaurės vakarų Ukrainoj ištisiniai gaisrai, vėjas jau savaitę iš tos pusės, tai Kijevas dabar užterščiausias miestas pasaulyje. Ketvirtadienį buvo stiprus vėjas su dulkių audra - pakėlė smėlius nuo perdžiūvusių laukų. Nu žinokit, tik dokumentikoj apie dykumas tokius mačiau: viskas rusvose dulkėse, net saulės nesimatė. O tada atslinko gaisrų dūmai... Namų langai seni, tai net viduj dvokė. Durų atidaryti neįmanoma, reikia dujokaukės. Popiet tas debesis truputį pakyla, prasiskiedžia, naktį vėl gyvenam gaisravietėj. Vakar ryte jau visi kosėjom, nepaisant to, kad kas vakarą daly patalpų plaudacau grindis ir purkšdavau viską vandeniu. Ir galva kaip smėlio pilna, mintys girgžda ir neprasisuka. Šiandien jau gerokai geriau. Buvau išėjus į kiemą. Dar truputį smirda, bet jau galima kvėpuoti. Yra vilties, kad kitos savaitės pabaigoj pasikeis vėjas, ir baigsis tas smaradas.
O Haku neša erkes vieną po kitos. Jokie fyprystai nepadeda. Kasdien po vieną ištraukiu. Pas Miką dar nei vienos neradau, o Haku nuolat pareina su broškėm.
Ok, bėgu pas nepadarytas pamokas, jau visi šnairuoja, kad užsisėdėjau...