Erendira - bekontaktis servisas pavyko puikiai. Parsivežiau mašiniuką, daba einu sąskaitos apmokėti nuitoliniu būdu 
Lietava - gal pavyktų švelniai nuglistyti ir išpešioti o nuo kokybiško maisto ir kailinėliai susitvarkys 
O aš manyčiau, kol katukas nepasipratęs, geriau kantriai ir atsargiai iškarpyti kaltūnėlius 
ir pripratinti prie šukavimosi. Ir žinoma, geras maistas padeda
šukas jau turim😀 tik nesinori su jom gasdint pirmą normalią gyvenimo dieną😀
gal kažkiek pakarpysiu, kažkiek papešiosiu, visai draugiškai jis mano atžvilgiu nusiteikęs, kol kas😎
o vardų pasiūlymų laukiu! dabar tik korona ir karantinas galvoj😀
Koks grazus ryzikas Jau ir pas mus uzdare pubus kavines. Kirpyklas ir pan uztai kas dedasi prie pardu Istrauka is posto 
Tai kai tiek daug besmegeniu nesusivokianciu situacijoje mes tikimes italijos likimo cia Na o mes namie saulos vonias gaudom Katinai gardene. Tik Vincas buvo iskomandiruotas namo, nes visiskai nesiorentuoja ir nesikordinuoja ne namuose. Eina kazkur pas kaimynus. Ant tvoros šoka. Isgrudom namo tai dar ilgai girdejom kaip duris nagais kapste... 
Mes jau siūlėm vieną vardą rudžiui. Sugalvojom dar ir kitą.Ir dar vieną.
Viržis.Mokas,Apelsinas. 
Ale, žolė kokia pas Azu, nors karvę rišk.
Labai gražiai gyvenat ir naujas ryžikas labai fainas. Azu, nors tu nedalyvauk tame tūse.
Nežinau, ką daryt, kad Kingas neklykautų... Man jau norisi tą katiną žudyti... 3,00 naktis. Ramybė ir........eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu, aš toks vienišassssssssssssssssssss, eik šikt, Taššššeeee, eeeeeeeeeeeeeeuuuuuuuuuuuuuuuuu, vajeeeeeeeeeeeeeeuuuuuuuuu....
Kaip atpratint?
3 kolegos jau iškrito. 1 reanimacijoj.
Zundyt, meldžiuos už jus.
Erode, siaubas kažkoks.Ir tai vyksta taikos metu.Kas būtų, jei dar kas rimčiau būtų??? 
Saugok save.
OMG... Baisu cia UK tuoj manau Italija 2 bus.... Su tokiu debylu poziuriu. Sisku ju cia netruksta kur galvoj ne smegenys o kose... Čia parduotuvėse net šaldikliai out of stock for 3 next weeks...
Erode mes stengiamės nesilankyt niekur uztai sedim savo gardene kai oras fantastiskas
Night, kaip tu?
Spurga labai gera katė, bet maistu nesidalina 
Va Belai tai maistas buvęs nebuvęs, vos ne su šaukštu lakstau paskui.
Koks gražus apelsininis naujokas
Azu broliukai
Zundyte, daug daug palaikymo
Zundyt, Erode
Sveikos.
Kadangi mūsų profesijos atstovams draudžiama dirbti, išskyrus būtinąją pagalbą, antra savaitė namų vyr ekonomės pareigose. Su vyru juokaujame, kad jaučiamės kaip per anksti išėję į pensiją - lyg ir nedirbame, bet laisvo laiko kažkodėl neturime. Štai pvz mūsų šiandienos dienotvarkė - 9 žadintuvas, vyras su Rapolu eina vedžioti Čiją, aš tuo tarpu ruošiu pusryčius. Papusryčiavę pažiūrėjome James May "Our man in Japan" seriją. Tuomet porą valandų internetinių profesinių seminarų/paskaitų tobulinimosi. Pasitvarkymas namų buityje - kaip tualetų valymas, kokios nors spintos sutvarkymas. Pietų ruošimas. Čijos vedžiojimas. Prisidavimas telefonu tėvams. Truputį kineziterapijos ant kilimėlio. Porą valandų knygų skaitymo. Šiuo metu baiginėju Daniel Kahneman elgsenos ekonomikos 650 psl vadovėlį - "Mąstymas greitas ir lėtas". O štai ir vakarienės gaminimo metas. Tada vienas "Kino pavasario" filmų. Iš trijų matytų labiausiai patiko lenkų "Kristaus kūnas". Čijos vedžiojimas. Lova. Girdėjau, kaip Rapolas įkalbinėjo tėvą kažkada važiuoti iš McDrive maisto parsivežti. Vyro atsakymas - " Tu žinok, reikės palaukti, kol mama vėl eis į darbą. Sorry, bet panašu, kad dar ilgai teks naminį maistą valgyt."
Ignas likęs Amsterdame. Neramu man dėl jo. Šiaip paskaitos ten savaitę jau vyksta nuotoliniu būdu, egzaminai atidedami neaišku kuriam laikui, bet kadangi Nyderlanduose daug coronos, o jis ten visai vienas, tai...na, motinos supras, kokių juodų fantazijų mano galva primąsto saulei nusileidus. Erendira, kur tavo dukra šiuo metu?
Čija šlubuoja. Daugiau nei įprastai. Skauda matyt jai sąnarius.
Ainu stabili. Išeina į kiemą. Kol kas dar elgiasi gerai, pas kaimynus nesiveržia.
O, Aist, atsiradai 
Jau maniau, ar tik nebus jums kas to brudo užpūtęs 
Mano vaikė Portugalijoje, Koviljane, kalnuose. Kol kas ten gan ramu. Man, žinoma, irgi nėra ramu ant dūšios, bet parsisiųsdinti jos nėra galimybių, o ir daug pavojingiau, manau, nei likti jau ten tuose kalnuose... Pakalbėjom, kad kaip uždarę sienas, taip ir atidarys, o mudvi plausimės rankas, karantinuosimės ir gerai jausimės...
Ainu
