Kiekvieno iš mūsų gyvenime ateina momentas,kada privalai suprasti,kad "ankščiau" nebėra.Jis buvo ten,praeityje,o dabar sugriuvo galutinai ir negrįžtamai. Taip mes mokomės paleisti LAIKĄ.....
Juk kur nepažiūrėsi,aplink tokia nykybė. O norisi šventės.Bet šventės pas normalius žmones jau seniai varo į neviltį.Ilgai ruošiamas valgių meniu,po to toks pat nesibaigiantis pasisėdėjimas už stalo su tuščiais pokalbiais ir kaip taisyklė-siaubingas "paxmėlas".Ne šildo...... Ir kaip tai vadinasi?