Svarbiausia negrįžti ten,kur tavęs nelaukia,net jei ir labai norisi.................
Sakyk kur tu?
QUOTE(Morta G. @ 2018 09 21, 16:01)
Tikra tiesa......
QUOTE(Morta G. @ 2018 09 21, 16:54)
Svarbiausia negrįžti ten,kur tavęs nelaukia,net jei ir labai norisi.................
O taip..Kokie taiklūs ir teisingi žodžiai!
Ateina laikas ir nustoji bėgti.
Nuo tylos. Kuri kukliai vaikšto po kambario sienas ir primena apie tai, kad esi vienas.
Prisiminimų, kurie nebeturi galios ir yra lengvai paleidžiami į orą.
Nustoji dairytis į kairę ir dešinę, kai ateina laikas pasirinkti, nes sprogsta galvoje mintis, kad gali ir pats.
Ateina laikas ir pajauti, kad visai patogi ta suknelė, o spalvų paletę pasirenki ne pagal kito norų sąrašą, o savo nuotaiką.
Ateina laikas ir tau pasidaro patogu sėdėti tarp tų, kuriems metų tiek pat, o jie sūpuoja ant rankų ir atsisveikindami kyla į dangų. Kurių bateliai kaukši, kai kiti žvilgsnius įsmeigę brauko ašaras.
Ateina laikas ir nustoji slėpti randus, ieškoti tinkamų istorijų pateisinti save ir surasti priežasties kitiems, kodėl penktadienis prie knygos. Kodėl ne vynas, o arbata. Kodėl tau ir vėl patinka juoda spalva.
Ateina laikas ir paleidi tuos, prie kurių buvai, nes negalėjai išbūti su savimi. Supratai, kad buvote iš dviejų skirtingų pasaulių. Kuriems reikalingi skirtingi gyventojai.
Ateina laikas ir pasirenki leisti laiką su žmonėmis, kurie tau yra artimos istorijos, žavi tave tiek, kiek žavi rūkas paryčiais.
Ir ne todėl, nes vienam baisu. Ne, ateina laikas ir supranti, kad jei jau eiti kažkur, tai tik ten, kur gera, o ne sėdėti visą vakarą lyg ant ežio spyglių.
Ateina laikas ir supranti, kad visa ta nusprogusi romantika iš tavo daržinės – turėjo būti. Tada tavo žodžiai praranda nuodus ir įžvelgi prasmę. Paleidi. Atleidi. Pamatai, kurioje vietoje buvo blogai padėti pamatai.
Ten, kur buvo numesta kaltė, paaiškėja, kad abu kažkaip ne taip prikišot nagus. Ir ateina laikas, kai supranti, kad ta pabaiga buvo dovana.
Ateina laikas, kai į veidrodį žiūri su šypseną. Net tais sunkiaisiais rytais, kai kiekviena plaukų sruoga gyvena atskirus gyvenimus, akys pakelia savas užgriuvusias užuolaidas. Marškinėliai pasakoja visiems, kad buvo užkliuvę už vinies ir ką valgei pusryčiams.
Ateina laikas, kai nustoji bėgti nuo to, kas buvo. Per jūras, upes, kalnus, kitų svajones, žmones ir kino teatrų sales. Vėl gali klausyti tos senos dainos ir daiktus vadini savais vardais, o ne atsiminimų trupiniais. Nusimeti kitų norus, koks žmogus turi būti. Su kiek sluoksnių dažų, keliomis suknelėmis ir visomis gražiomis etikėtėmis.
Ateina laikas ir supranti, kiek darei dėl savęs, o kiek dėl kitų.
Nustoji bėgti, kai atsitrenki į save. Tokį koks esi ir kreivai šypteli, nes supranti, kad lyg ir viskas čia su tavimi yra gerai.
-O ką, kodėl nebūna nuolaidų laimei?Kainos jai amžinai užkeltos,nepriklausomai nuo sezono((((!
/E.Safarli "Gyvenimas be tavęs"/
AŠ TAIP MELDŽIAU-SULAIKYK
/E.Safarli "Gyvenimas be tavęs"/
AŠ TAIP MELDŽIAU-SULAIKYK
QUOTE(Morta G. @ 2018 09 26, 21:47)
Tai.tiesa.