Žmogaus nebūtis nėra absoliuti: likimo siūlas nutrūksta, bet juk nesudega, neištirpsta ore, lieka tarp mūsų. Juoda ir balta! Požemiai ir dangus Svarbiausia ne juoda ir ne balta, o pilka. Svarbiausia ne šaknys ir ne viršūnę, o kamienas. Neieškok požemy, neieškok debesy, ieškok ant žemės. Mane slegia daugybė "be": be-veidis, be-prasmins, be-dvasis... /Ričardas Gaveli. Vilniaus pokeris/
__Tikiu, kad baimė, kurią jauti stovėdamas ant bedugnės krašto, iš tiesų daugiau ilgesys. Kritimo ilgesys arba noras ištiesti rankas ir skristi. /Isabel Abedi. Kuždesys/
Kai žmogus tave meta, tu ne tik jo ilgiesi, ne tik sugriūva jūsų drauge kurtas pasaulis, ne tik viskas jį primena: blogiausia yra amžinai persekiojanti mintis, kad mylimas žmogus tave nuodugniai išbandė, nusivylė ir galiausiai uždėjo antspaudą ,,ATMESTA". /H. Fielding. Bridžitos Džouns dienoraštis/