Ačiū, kad rašai ir daliniesi. Labai įdomu. Aš irgi pasipasakosiu, bet kitą dieną (šiandien tiesiog nėra kada).
Ačiū! Ačiū! Ačiū!
Bandysiu parašyti, bet neužtikrinta kiek laiko tam turiu.
Stebuklingu įvykiu pavadinčiau mano kopimą į kalną svečioj šaly. Aš ten atostogavau. Viena. Kas rytą pusryčiaujant žiūrėdavau į kalną....galiausiai - nusprendžiau į jį užkopti. Kalno papėdėje prie manęs prisijungė ŠUO. Didelis, sulyg vulkšuniui, bet šviesaus kailio. Jis stengėsi eiti prieky manęs ir tarytum rodė kelią kur geriausia praeiti.
Viršukalnėj aš jį girdžiau vandeniu - sau į delnus pyliau, jis lakė, o aš jį glosčiau.
Nusileidžiant mus užpuolė bitės - praeinant bičių avylius, jis per daug aktyviai vizgino uodega. Aš tuoj puoliau jį ginti - buvo stebuklinga, kad šuo griežtai laikėsi šalia manęs kai aš inirtingai sukau mums virš galvų mano megztinį.
Nusileidus nuo to kalno, šuo dar kurį laiką mane palydėjo ir po to prigulė po medžiu.
Išryškinus nuotraukas, jose pamačiau šunį, kurio šešėlis atrodė panašus į susuktą senį su karūna arba ragais...
...
Dar - buvo mano gyvenime toks momentas, kai labai labai reikėjo pinigų. Visiško beviltiškumo situacija ir AŠ. Pasimeldžiau...jau po 10-15kos minučių paskambino seni skolininkai (jiems buvau davus pinigus gana ilgam laikui ir tikrai nesitikėjau, kad gali grąžinti anksčiau...aš apie juos net nepagalvojau, nes mūsų sutartis turėjo baigtis tik po pusės ar daugiau metų)...Jie paskambino paprašyti, kad leisčiau jiems grąžinti skolą tuoj pat, šiandien ir labai atsiprašinėjo, kad prarasiu tuos procentus, kuriuos jie būtų mokėję kas mėnesį.
...
Jei aš kada nors suprasiu kaip visa tai vyksta, aš būtinai pasidalinsiu ir Jus išmokysiu. O kol kas, aš irgi stebiuosi ir bandau suprasti - kaip tai suvaldyti. PVZ., tas, kas vadinosi aiskiaregiu ir as apsilankiau pas ji "Skype konsultacijai" - tuoj po to ėmė pirkti mano svajones....jis apkeliavo šalis, kuriose aš buvau (ir jam papasakojau), galiausiai - persikraustė gyventi į šalį, kur aš gyvenu. Man atrodo, kad konsultacijos metu jis paprasčiausiai perrašė ant manęs savo Karma (nes man teko pergyventi NETIKĖTUS isbandymus, kurie labai atitinka jo likimą) ir jis tuoj pat kažkiek pasiėmė manosios Karmos (kaip ir kodėl - aš nežinau)...)))....tai jau atskira tema, todėl paliksiu kitam kartui.
Trumpai sakant - mano patirtis rodo, kad kontaktuojant vienas su kitu, vyksta aibė visokių procesų. Jūs man patinkat, nes kiekviena (ir net tos, kurios manęs nekenčia) NORI BŪTI LAIMINGOMIS MOTERIMIS (o ne dėl to, kad kažką pralenkti ar kažkam kažką įrodyti).
To ir linkiu.
Būkime LAIMINGOMIS.
O kiekviena kas mus smerkia, nekenčia ir prakeikinėja - daro mus gražesnėm, jaunesnėm ir turtingom! Mes joms dėkojam ir gyvenam savo gyvenimą, o jomis tegu pasirupina Dievas.
Stebuklingu įvykiu pavadinčiau mano kopimą į kalną svečioj šaly. Aš ten atostogavau. Viena. Kas rytą pusryčiaujant žiūrėdavau į kalną....galiausiai - nusprendžiau į jį užkopti. Kalno papėdėje prie manęs prisijungė ŠUO. Didelis, sulyg vulkšuniui, bet šviesaus kailio. Jis stengėsi eiti prieky manęs ir tarytum rodė kelią kur geriausia praeiti.
Viršukalnėj aš jį girdžiau vandeniu - sau į delnus pyliau, jis lakė, o aš jį glosčiau.
Nusileidžiant mus užpuolė bitės - praeinant bičių avylius, jis per daug aktyviai vizgino uodega. Aš tuoj puoliau jį ginti - buvo stebuklinga, kad šuo griežtai laikėsi šalia manęs kai aš inirtingai sukau mums virš galvų mano megztinį.
Nusileidus nuo to kalno, šuo dar kurį laiką mane palydėjo ir po to prigulė po medžiu.
Išryškinus nuotraukas, jose pamačiau šunį, kurio šešėlis atrodė panašus į susuktą senį su karūna arba ragais...
...
Dar - buvo mano gyvenime toks momentas, kai labai labai reikėjo pinigų. Visiško beviltiškumo situacija ir AŠ. Pasimeldžiau...jau po 10-15kos minučių paskambino seni skolininkai (jiems buvau davus pinigus gana ilgam laikui ir tikrai nesitikėjau, kad gali grąžinti anksčiau...aš apie juos net nepagalvojau, nes mūsų sutartis turėjo baigtis tik po pusės ar daugiau metų)...Jie paskambino paprašyti, kad leisčiau jiems grąžinti skolą tuoj pat, šiandien ir labai atsiprašinėjo, kad prarasiu tuos procentus, kuriuos jie būtų mokėję kas mėnesį.
...
Jei aš kada nors suprasiu kaip visa tai vyksta, aš būtinai pasidalinsiu ir Jus išmokysiu. O kol kas, aš irgi stebiuosi ir bandau suprasti - kaip tai suvaldyti. PVZ., tas, kas vadinosi aiskiaregiu ir as apsilankiau pas ji "Skype konsultacijai" - tuoj po to ėmė pirkti mano svajones....jis apkeliavo šalis, kuriose aš buvau (ir jam papasakojau), galiausiai - persikraustė gyventi į šalį, kur aš gyvenu. Man atrodo, kad konsultacijos metu jis paprasčiausiai perrašė ant manęs savo Karma (nes man teko pergyventi NETIKĖTUS isbandymus, kurie labai atitinka jo likimą) ir jis tuoj pat kažkiek pasiėmė manosios Karmos (kaip ir kodėl - aš nežinau)...)))....tai jau atskira tema, todėl paliksiu kitam kartui.
Trumpai sakant - mano patirtis rodo, kad kontaktuojant vienas su kitu, vyksta aibė visokių procesų. Jūs man patinkat, nes kiekviena (ir net tos, kurios manęs nekenčia) NORI BŪTI LAIMINGOMIS MOTERIMIS (o ne dėl to, kad kažką pralenkti ar kažkam kažką įrodyti).
To ir linkiu.
Būkime LAIMINGOMIS.
O kiekviena kas mus smerkia, nekenčia ir prakeikinėja - daro mus gražesnėm, jaunesnėm ir turtingom! Mes joms dėkojam ir gyvenam savo gyvenimą, o jomis tegu pasirupina Dievas.
Malonus pasakojimas, Aurrora Nuosirdus , geras...
Gyvunai lygiai taip pat kaip geri draugai, tiesiog nepakartojami
Idomiai ten nuotraukoje gavosi 
Maniske mane labai saugo, tiesiog nuo visu ir visko. Su vyru ir sunumi ji visai kitokia. Labai protinga
Myliu kalnus Krioklius, vaikysteje ilipdavau i kalna ir dar i medi ir ten sededavau, ir ziuredavau valandomis i toli Stengdavausi i pacia medzio virsune visada uzsirobsti , viena karta kritau, bet......nenukritau pasiseke
As daug ko negaleciau paaiskinti, papasakoti , nes net nezinociau kaip .....
Tokiu nuotykiu nei skaityti nera teke, nei koki filma buciau kada maciusi
Nuosirdus , geras...Gyvunai lygiai taip pat kaip geri draugai, tiesiog nepakartojami
Idomiai ten nuotraukoje gavosi Maniske mane labai saugo, tiesiog nuo visu ir visko. Su vyru ir sunumi ji visai kitokia. Labai protinga
Myliu kalnus
Krioklius, vaikysteje ilipdavau i kalna ir dar i medi ir ten sededavau, ir ziuredavau valandomis i toli Stengdavausi i pacia medzio virsune visada uzsirobsti , viena karta kritau, bet......nenukritau pasiseke As daug ko negaleciau paaiskinti, papasakoti , nes net nezinociau kaip .....
Tokiu nuotykiu nei skaityti nera teke, nei koki filma buciau kada maciusi
QUOTE(Aurrora @ 2017 02 01, 04:18)
Bandysiu parašyti, bet neužtikrinta kiek laiko tam turiu.
Stebuklingu įvykiu pavadinčiau mano kopimą į kalną svečioj šaly. Aš ten atostogavau. Viena. Kas rytą pusryčiaujant žiūrėdavau į kalną....galiausiai - nusprendžiau į jį užkopti. Kalno papėdėje prie manęs prisijungė ŠUO. Didelis, sulyg vulkšuniui, bet šviesaus kailio. Jis stengėsi eiti prieky manęs ir tarytum rodė kelią kur geriausia praeiti.
Viršukalnėj aš jį girdžiau vandeniu - sau į delnus pyliau, jis lakė, o aš jį glosčiau.
Nusileidžiant mus užpuolė bitės - praeinant bičių avylius, jis per daug aktyviai vizgino uodega. Aš tuoj puoliau jį ginti - buvo stebuklinga, kad šuo griežtai laikėsi šalia manęs kai aš inirtingai sukau mums virš galvų mano megztinį.
Nusileidus nuo to kalno, šuo dar kurį laiką mane palydėjo ir po to prigulė po medžiu.
Išryškinus nuotraukas, jose pamačiau šunį, kurio šešėlis atrodė panašus į susuktą senį su karūna arba ragais...
...
Dar - buvo mano gyvenime toks momentas, kai labai labai reikėjo pinigų. Visiško beviltiškumo situacija ir AŠ. Pasimeldžiau...jau po 10-15kos minučių paskambino seni skolininkai (jiems buvau davus pinigus gana ilgam laikui ir tikrai nesitikėjau, kad gali grąžinti anksčiau...aš apie juos net nepagalvojau, nes mūsų sutartis turėjo baigtis tik po pusės ar daugiau metų)...Jie paskambino paprašyti, kad leisčiau jiems grąžinti skolą tuoj pat, šiandien ir labai atsiprašinėjo, kad prarasiu tuos procentus, kuriuos jie būtų mokėję kas mėnesį.
...
Jei aš kada nors suprasiu kaip visa tai vyksta, aš būtinai pasidalinsiu ir Jus išmokysiu. O kol kas, aš irgi stebiuosi ir bandau suprasti - kaip tai suvaldyti.
Stebuklingu įvykiu pavadinčiau mano kopimą į kalną svečioj šaly. Aš ten atostogavau. Viena. Kas rytą pusryčiaujant žiūrėdavau į kalną....galiausiai - nusprendžiau į jį užkopti. Kalno papėdėje prie manęs prisijungė ŠUO. Didelis, sulyg vulkšuniui, bet šviesaus kailio. Jis stengėsi eiti prieky manęs ir tarytum rodė kelią kur geriausia praeiti.
Viršukalnėj aš jį girdžiau vandeniu - sau į delnus pyliau, jis lakė, o aš jį glosčiau.
Nusileidžiant mus užpuolė bitės - praeinant bičių avylius, jis per daug aktyviai vizgino uodega. Aš tuoj puoliau jį ginti - buvo stebuklinga, kad šuo griežtai laikėsi šalia manęs kai aš inirtingai sukau mums virš galvų mano megztinį.
Nusileidus nuo to kalno, šuo dar kurį laiką mane palydėjo ir po to prigulė po medžiu.
Išryškinus nuotraukas, jose pamačiau šunį, kurio šešėlis atrodė panašus į susuktą senį su karūna arba ragais...
...
Dar - buvo mano gyvenime toks momentas, kai labai labai reikėjo pinigų. Visiško beviltiškumo situacija ir AŠ. Pasimeldžiau...jau po 10-15kos minučių paskambino seni skolininkai (jiems buvau davus pinigus gana ilgam laikui ir tikrai nesitikėjau, kad gali grąžinti anksčiau...aš apie juos net nepagalvojau, nes mūsų sutartis turėjo baigtis tik po pusės ar daugiau metų)...Jie paskambino paprašyti, kad leisčiau jiems grąžinti skolą tuoj pat, šiandien ir labai atsiprašinėjo, kad prarasiu tuos procentus, kuriuos jie būtų mokėję kas mėnesį.
...
Jei aš kada nors suprasiu kaip visa tai vyksta, aš būtinai pasidalinsiu ir Jus išmokysiu. O kol kas, aš irgi stebiuosi ir bandau suprasti - kaip tai suvaldyti.
Kokį Dievą jūs tikite? Nesakykit tik, kad tą krikščionių?
O koks skirtumas? Šiaip įdomu 
Šiaip įdomu QUOTE(dewofsoul @ 2017 02 01, 12:11)
Tiesiog negirdėjau tokių dalykų iš žmonių, tikinčių krikščionių dievą, o vat iš tikinčių į kitus dievus - pilna tokių istorijų
Tęsiant mistines patirtis. Tai ne mano patirtis, šią istoriją apie vieną seniai gyvenusią giminaitę man pasakojo mama. Istorija labai liūdna ir gana kraupoka, tačiau taip pat labai keista ir įdomi. Jei kam sugadinsiu nuotaiką, iš kart atsiprašau.
Pradėdama turėčiau paminėti, kad mano giminė iš mamos pusės labiau linkę į racionalumą, mokslą, todėl pati istorija nebuvo kažkaip mistifikuojama, tiesiog pateikta kaip faktas.
Būdama jauna toji giminaitė valgydama užspringo, na ir, kadangi tais laikais pagalbos taip lengvai niekas neprisikviesdavo kaip dabar, ji užduso ir numirė. Pagal tradiciją moteris buvo pašarvota ir trečią dieną palaidota. Po laidotuvių jos tėvai pradėjo sapnuoti keistus sapnus, kad dukra gyva, kad kankinasi baisiose kančiose ir t.t.. Tėvas dar laikėsi, o motinai per porą savaičių vos stogas nenuvažiavo, ėmė matyti visokias vizijas, toliau nesiliovė lankę baisūs sapnai. Tėvai nusprendė susitarti su bažnyčios tarnais ir kūną atkasti, kas tais laikais prilygo didžiausiai šventvagystei, išniekinimui ir šiaip, bažnyčia nepalankiai žiūrėjo į tokius dalykus. Bet tėvai nenusileido ir kartu su kunigu bei bažnyčios tarnais dukros kapą atkasė. Pradarius karsto dangtį jie nuščiuvo pamatę apsivertusį dukros kūną, sudraskytą odą ir drabužius. Tėvų nuojauta ir baisūs sapnai pasitvirtino. Jie buvo tikri, kad dukra buvo palaidota gyva, nors kelias pašarvonės dienas nesimatė jokių gyvybės ženklų. Tačiau yra žinoma atvejų, kad nors kūnas atrodo kaip negyvas, organizmas visvien funcionuoja, tačiau labai silpnai - itin retas širdies kvėpavimas, silpnas kvėpavimas ir t.t.
Įdomus aspektas šioje istorijoje yra telepatinė žinutė tėvams.
Nors aš turiu tokį mini racionalų paaiškinimą. Galbūt kai dukra buvo pašarvota matėsi koks nors mikro kūno gyvybingumas, pvz, vos įmatomas krūtinės kilnojimasis. Juo labiau, kad šermenyse aplink karstą deginamos žvakės, kurios sukuria tam tikras judesio iliuzijas. Tėvai galbūt sąmoningai nesuprato, nekreipė dėmesio į tai, palaikė haliucinacijomis tuos mikro gyvybės ženklus, bet pasąmonė viską renka, kaupia, geria iš aplinkos sudėlioja į savo vieta. Tad tokiu atveju, telepatijos ir nebuvo, tiesiog pasąmoningi tevų pastebėjimai.
Ką jūs manot? Ką Jūs esate patyrusios? Gal kažką pozityvesnio?
Pradėdama turėčiau paminėti, kad mano giminė iš mamos pusės labiau linkę į racionalumą, mokslą, todėl pati istorija nebuvo kažkaip mistifikuojama, tiesiog pateikta kaip faktas.
Būdama jauna toji giminaitė valgydama užspringo, na ir, kadangi tais laikais pagalbos taip lengvai niekas neprisikviesdavo kaip dabar, ji užduso ir numirė. Pagal tradiciją moteris buvo pašarvota ir trečią dieną palaidota. Po laidotuvių jos tėvai pradėjo sapnuoti keistus sapnus, kad dukra gyva, kad kankinasi baisiose kančiose ir t.t.. Tėvas dar laikėsi, o motinai per porą savaičių vos stogas nenuvažiavo, ėmė matyti visokias vizijas, toliau nesiliovė lankę baisūs sapnai. Tėvai nusprendė susitarti su bažnyčios tarnais ir kūną atkasti, kas tais laikais prilygo didžiausiai šventvagystei, išniekinimui ir šiaip, bažnyčia nepalankiai žiūrėjo į tokius dalykus. Bet tėvai nenusileido ir kartu su kunigu bei bažnyčios tarnais dukros kapą atkasė. Pradarius karsto dangtį jie nuščiuvo pamatę apsivertusį dukros kūną, sudraskytą odą ir drabužius. Tėvų nuojauta ir baisūs sapnai pasitvirtino. Jie buvo tikri, kad dukra buvo palaidota gyva, nors kelias pašarvonės dienas nesimatė jokių gyvybės ženklų. Tačiau yra žinoma atvejų, kad nors kūnas atrodo kaip negyvas, organizmas visvien funcionuoja, tačiau labai silpnai - itin retas širdies kvėpavimas, silpnas kvėpavimas ir t.t.
Įdomus aspektas šioje istorijoje yra telepatinė žinutė tėvams.
Nors aš turiu tokį mini racionalų paaiškinimą. Galbūt kai dukra buvo pašarvota matėsi koks nors mikro kūno gyvybingumas, pvz, vos įmatomas krūtinės kilnojimasis. Juo labiau, kad šermenyse aplink karstą deginamos žvakės, kurios sukuria tam tikras judesio iliuzijas. Tėvai galbūt sąmoningai nesuprato, nekreipė dėmesio į tai, palaikė haliucinacijomis tuos mikro gyvybės ženklus, bet pasąmonė viską renka, kaupia, geria iš aplinkos sudėlioja į savo vieta. Tad tokiu atveju, telepatijos ir nebuvo, tiesiog pasąmoningi tevų pastebėjimai.
Ką jūs manot? Ką Jūs esate patyrusios? Gal kažką pozityvesnio?
QUOTE(dewofsoul @ 2017 02 01, 14:18)
Esu ir aš kažką tokio girdėjusi būtent iš tų senesnių laikų, nes dabar gi visai kitaip lavonus ar geriau juos pavadinti velioniais, tiria. O anksčiau kas gi ten tiek tirdavo.
Ir manęs tai absoliučiai nestebina. Telepatija labai natūralus dalykas. Tarp artimųjų tai iš viso joks tai ne stebuklas, o realybė. Kartais net tarp tiesiog gerų pažįstamų pilnai įmanoma.
Na, merginos, to reiškinio, kai maždaug kasdien apie pietus pagalvoju apie draugą ir jis man paskambina, nevadinu telepatija, nes manau, kad tai tiesiog įprotis. Kuris nors vienas iš mūsų kasdien apie pietus paskambina pasiteirauti kaip darbai, kaip diena eina. Tiesiog pripratmoe prie to laiko.
Gal keisčiau buvo, kad šiandien sesei rašiau kaip sekasi, o mes bendraujame retai ir chaotiškai, ir ji pasakė, kad apie mane galvojo. O daugiau nieko įspūdingesnio nesu patyrusi
Gal keisčiau buvo, kad šiandien sesei rašiau kaip sekasi, o mes bendraujame retai ir chaotiškai, ir ji pasakė, kad apie mane galvojo. O daugiau nieko įspūdingesnio nesu patyrusi
Mano paskutinis geras buvo Po sporto darom dar pratempimus ir prisiminiau, kad noriu vyrui vieną įdomų, bent jau man nematytą ir atrastą pratimą parodyti, jau gulsiuos gi rodyt ant žemės, tik akys ant kaktos - vyras jau daro tą pratimą! Sakau, pala pala, iš kur tu jį žinai??? Sako nežinau, pats kūnas taip ėmė daryti 
Sako ar kas nors blogai? Sakau: ne, kaip tik gerai, norėjau tau jį parodyti, toks pratimas egzistuoja. Klausiu: ar kur nors jį kada matei? Tvirtina, kad ne, niekada, tikrai neatsimena.
O kiek kartų atspėja ko aš noriu, tai nesuskaičiuot. Aš vos mintyse panoriu: vaisių, arbatos, apkepo, šokolado,- jis jau man neša, sako pajaučiau, kad nori
Po sporto darom dar pratempimus ir prisiminiau, kad noriu vyrui vieną įdomų, bent jau man nematytą ir atrastą pratimą parodyti, jau gulsiuos gi rodyt ant žemės, tik akys ant kaktos - vyras jau daro tą pratimą! Sakau, pala pala, iš kur tu jį žinai??? Sako nežinau, pats kūnas taip ėmė daryti Sako ar kas nors blogai? Sakau: ne, kaip tik gerai, norėjau tau jį parodyti, toks pratimas egzistuoja. Klausiu: ar kur nors jį kada matei? Tvirtina, kad ne, niekada, tikrai neatsimena. O kiek kartų atspėja ko aš noriu, tai nesuskaičiuot. Aš vos mintyse panoriu: vaisių, arbatos, apkepo, šokolado,- jis jau man neša, sako pajaučiau, kad nori
Smagu skaityt tokias istorijas o Jusu vyras gilinasi i tokius, sakykime, parapsichologinius dalykus? Gal ka praktikuoja?
o Jusu vyras gilinasi i tokius, sakykime, parapsichologinius dalykus? Gal ka praktikuoja?
