<p>Nesutikciau su teiginiu, kad ateis ta forma, kuria itikejes. Arba is dalies. As vaikas buvau nesveikai skeptiskas. Netikejau baubais, laumem, vaiduokliais ar dar kokiu briedu. Ir bresdama netikejau. O kai pradejo reikstis visokie "keisti" dalykai - pirma issigandau, galvojau stogas vaziuoja, mediku pagalbos ieskojau ir tt. Kol mano psichoterapeutas nepasake, kad turiu dovana. Na, del to, kad tai "dovana" as galbut gincyciausi. Bet. Buvo sokas, kad va, zmogus issilavines, protingas, o sako, kad su mano "gliukais" viskas gerai, kad as visiskai normali ir manes gydyti nereikia. O tada pradejau mastyt. Kad nusisneka akli neigejai. Juk VISKA galima paaiskint mokslu. Ir viena kitam nekliudo. Taip, visko mes dar negalim paaiskint, bet tai nereiskia, kad neimanoma. Kiek gi anksciau "antgamtiniu" dalyku mokslas JAU paaiskino. Ir jie patapo visiskai "gamtiniais". Bet tai nereiskia, kad zaibas, griaustinis, ar dar kas nera kazkas magisko. Va zmones ir smeklas bando jau paaiskint - elektromagnetiniais laukais, dar kazkuo, bet bando. Tik dauguma klaida daro, sakydami, kad va - tai kazkokios bangos, ar kazkas, ir vadinasi tai neegzistuoja. Dar ir kaip egzistuoja. Tik kad galbut mato/girdi ne visi zmones, tik tie, kurie del kazkokiu priezasciu jaucia (placiaja, visu jutimu prasme) platesne spektro dali i kazkuria puse. Su mano mieliausiu kazkada sedejom ir ziurejom i fizikine skale (kur visi rentgeno spinduliai, matomi, girdimi, infraraudoni ir tt, kur virs lentos fizikos kabinetuose kabo). Ir viskas logiska! Va, vaikai kol mazi - girdi aukstesnius garsus, sunu svilpukus ir pns, o po to isauga. O kas, jeigu neisauga? O kaip zmones, kurie zemesnius girdi? Galbut ir mato kazka placiau i kazkure spektro puse.
</p><p></p><p>Prasipletojau, zodziu. Tikiuos kas nors mano marmalynej supras, ka omeny turiu
</p><p></p><p>Aurrora, prasneks zmones, kai ateis laikas, kai bus pasiruose, nebebijos "kas ak pasakys" ir panasiai
Viskam savas laikas. Aciu, kad daliniesi.
</p>