QUOTE(Aurrora @ 2017 02 22, 23:31)
Nuožmusis Guzikas,
sveika prisijungus.
DewofSoul,
aš tai...dar prieš užmiegant ištarčiau, kad rytoj bus nuostabi diena ir viskas tiesiog stebuklingai eisis. Ryte, vėl gi - išsakyčiau kaip aš norėčiau kad būtų. Kiekvienam priešiškai nusiteikusiam palinkėčiau LAIMĖS. Dar prieš susitinkant, įsivaizduojant kiekvieną iš jų priešais save, žiūrint į akis - pasakyčiau apie juos kažką gero - būtent tai, kas man juose labai patinka. Ir
dėkočiau, dėkočiau, dėkočiau... nes visi, kas mums trukdo ir mus kankina - atlieka savo misiją.
Šiaip tai aš nelabai draugiška, todėl turbūt nekoks patarėjas.

Tarp kitko, tie, kas mūsų nekenčia ir negali ramiai apie mus galvoti, jie juk perima ant savęs dalį mūsų karmos, apvalo mūsų energitinį lauką, stiprina mus ir panašiai. Puiku, kad jie egzistuoja.
Pvz.visi stebisi, kodėl baisiausi pasaulio tironai - kariniai nusikaltėliai ir visokie pabaisos prezidentai klesti, ilgai gyvena ir pan. Mano manymu, tie, kas jų nekenčia - pakrauna juos labai galinga energetika. Konfucijus tikrai teisus, kad
"nekenti, reiškiasi tave nugalėjo". Neapykanta paima iš žmogaus JO energetiką ir perduoda ją neapykantos objektui. Reta žmonių, kurie gali sąmoningai sunaikinti kitą. O kad Tavęs nepaliestų, svarbiausia laikytis pozityvioj bangoj, nepasiduoti emocijoms, o jei pasidavei - staigiai išsikrauti ir vėl persijungti į pozityvą.
Taip daryčiau aš, o Tamsta spręsk pati.
Ten, kur mūsų mintys - ten visa mūsų JĖGA.
Kada gi aš galėsiu įdėti į savo komentarus paveiksliukus?
Labas, ačiū už pasidalinimus.
Matau, kad tema nemirus, džiugu. Vis dar kovoju su ta pačia problema: pradėjau jaust, kaip dėl domėjimosi dvasinėmis teorijomis bei praktikomis, gyvais pavyzdžiais, plečiasi suvokimas, ateina pakantumas, bet toks vienpusis, kaip antai, darbe pas mus labai prastai dirba sandėlys, visi ant tų darbuotojų stumia, keikia juos, o aš juos atjaučiu, nes kaip ir matau jų prasto darbo priežastis. Jie vadinami debilais, atsilikėliais, nors aš matau priežastis, kurios glūdi ne jų prote, o jausmuose. Esmė ta, kad kuo daugiau užuojautos jaučiu engiamiems žmonėms, tuo didesnė neapykanta auga engėjams. Bandau įsisamonint, kad engėjai iš tikro yra aukos, juos net labiau reikia atjausti, bet šitoje vietoje neišeina. Lyg galvą į sieną daužyčiau