
Sveikos! Kaip faina, kad rašot. Drąsiau, drasiau.
Aš puikiai suprantu
DewofSoul. Tam, kad išmokti įsiklausyti į save, reikia daug ką pereiti - pamoka po pamokos išlavinti visokius įgūdžius, paeksperimentuoti, pereiti kritimus ir pakilimus. Bet koks talentas reikalauja rimtų pastangų.
Pvz. man didžiausiu atradimu buvo sugebėjimas sustabdyti mintis (vidinį dialogą, "galvą" ir dar ten kaip jį ten vadina?))). Mokiausi atkakliai kartojant keletą technikų. Nieko nepavykdavo, bet aš ir nesijaudinau - sako labai svarbu nebūti prisirišus prie rezultato kaip tokio...t.y. geriausia visąlaik palikti Visatai pasirinkimo laisvę:
duos, tai duos... neduos - reiškiasi dar ne laikas[U]. Ir štai tą akimirką kai NETYČIA ir pačiai sau netikėtai pajutau "sustabdžiusi mintis" - tarytum susiliejau su žodžiais neapsakoma Taika ir Ramybe. Kas svarbiausia - tą akimirką aš buvau tarp aibės žmonių ir situacijoj, kurioje įprastai labai suirzdavau. Vėliau po truputį tai tapo įgūdžiu. Sako, kad bet kas kartojama daugiau nei 40 dienų tampa įgūdžiu. Aš neskaičiavau, bet tikrai pastebėjau, kad mokėjimas "persijungti" atėjo ne iš kart. Todėl jei aš kada nors mokysiu kitus, pirmiausiu pratimu būtų būtent - išmokyti žmones sustabdyti "parazitą protą", išmokyti jutimo/būsenos, kad mes esame daugiau nei šis kūnas ir t.t., o protas tėra instrumentas, o ne valdovas.
Tarp kitko, aiškiaregystė - tai pretenzija Ateičiai, o juk geriau mėgautis nesuskaičiuojamų variantų galimybe. Aš ne vieną "aiškiaregį" įvariau į prakaitą - pradžioj bando kažką numatyti, o po to ima kartoti, kad bus kaip nuspręsiu aš. ))) Taip ir turi būti ar gi ne?
Dar vienas momentas - aš medituoju dazniausiai atmerktom akim. Galbūt todėl, kad tas, iš kurio mokiausi, pastoviai kartojo, jog užmerktomis akimis mes atiduodame savo energiją kitiems pasauliams...o jei tikslu laikyti mėgavimąsi gyvenimu Žemėje ir buvimu Žmogumi, labai svarbu net meditacijos metu išlaikyti tą ryšį. Dar labiau tuo patikėjau po vienos grupinės Meditacijos - online, ten dalyvavo žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių. Meistras prašė visus užmerkti akis ir...skaitė maldą, tik jis vienas buvo matomas visiems, Skype langelyje. Aš tuo tarpu tvarkiausi po namus ir "viena akimi/viena ausimi" laiks nuo laiko stebėjau jį... Man jis nepatiko, nes atrodė mes visi susirinkom apvalyti jo ir jo Šeimos KARMĄ, nors jis, aišku, kalbėjo kitaip. Taigi, eilinį sykį praeinant pro kompiuterį, pabandžiau "tiesiog pabandymui" kai kokią techniką... žiūrėdama į jį (ekrane). Ir štai pasibaigus "meditacijai", kuri truko pusantros valandos, jis su šypsena ėmė kalbėti ir atkreipė dėmesį būtent į mane - ką jis pasakė ne esmė, esmė tai, kad jo meditacija užmerktomis akimis truko pusantros valandos, o mano "chuliganizmas trukęs vos 30 sekundžių ar panašiai" tuoj buvo pastebėtas. Pati vis dar narplioju - kodėl jis kažką pajautė (jis vėliau vis kviesdavo mane į tas meditacijas ir net gi prašėsi pastoviai bendrauti).
Aš jaučiu
GIGANTIŠKĄ Atsakomybę jei ryžčiausi kažką mokyti. Sutinku daugybę žmonių, kurie svajoja apie Magišką Jėgą, Galią ir panašiai, bet visiškai nesusimąsto, kad bet kokia JĖGA - tai pirmiausia ATSAKOMYBĖ. Lygiai taip pat kaip gali pritraukti gražius stebuklus, tuo pat metu TA PATI JĖGA SUNAIKINA ir gali būti panaudota kažkam ne-ge-ram. ....man vis atrodo "dar ne laikas", nors žingsnis po žingsnio JAU į tai einu. Ačiū Jums.
Jei norite, kad pasidalinčiau technikomis, kurios padėjo man, pasakykit tai tiesiai, prisiimant SAU visą atsakomybę. Aš ilgą laiką bėgiojau paskui žmones pati, savo iniciatyva, stengdamąsi padėti. Gyvenimas pamokė, kad tai neteisinga. Žmogus turi pats apsispręsti, prisiimti sau ATSAKOMYBĘ ir aiškiai, tiesiai šviesiais ištarti DUOK. Jūsų pasaulyje nėra manęs. Jūsų pasaulyje valdovas Jūs pats/pati.
Dar kartą dėkoju ir džiaugiuosi, kad čia rašote.
Monteverte, DewofSoul, AČIŪ.
"Whosoever is delighted in solitude is either a wild beast or a God." /Aristotle/