

Daugelis temų šioje skiltyje nori-nenori nueina asmeninių pokalbių arba santykių aškinimosi - vienas kito harmonizavimo linkme. Nusprendžiau sukurti atskirą temą, kur kiekviena iš mūsų bus laisva išsikalbėti, pabendrauti su kitomis.
Mano asmeniniu pastebėjimu, šis forumas yra stebuklingas.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir aibė liūdnų istorijų bei neišmatuojamas skausmas/vargas, bet... tuoj pat - kažkokia ypatinga aura, apsauga, Angelų įsiklausymas, šviesa ir Meilė, klestėjimas ir Laimė. Sudėtinga apsakyti tai žodžiais. Man asmeniškai niekada nesisekė prisijungti prie diskusijų ir tapti jų dalimi, bet aš jaučiu labai daug išeinančio ir ateinančio per bendravimą būtent čia. Pirmą kartą lankiausi šiame forume gal 10 metų atgal - labai norėjosi, kad man paklustų: patarinėjau kaip pasveikti ir pykau, kad paprasčiausiai negirdi. Po to uzsičiaupiau ir tiesiog tyliai stebėjau ką "jos ten" kalba. Stebuklu buvo tai, kad "kiečiausia mano priešininkė" ėmė pasakoti staiga (!!!!) atradusi ir pradėjusi skaityti būtent tas knygas, kurias jau esu perskaičiusi aš. Ji ėmė cituoti tai, ką perskaitė/atrado ir aš išėjau (lyg atlikusi savo darbą).
Šį kartą (po 10 metų), vos apsilankiusi išgirdau tik paauklėjimus ir nuorodas kokia turiu būti. Visa tai aš - praeity, reikalaujanti pasaulį tapti patogiu, kad galėčiau visur eiti basa... o juk daug protingiau tiesiog susirasti sau patogią avalynę ir nustoti inkšti koks neteisingas pasaulis

Pasaulio grožis būtent tame kokios skirtingos mes esame. Kuo tamsesnė tamsa - tuo ryškesnis saulės spindulys (mes visi ir kiekvienas nuo kito priklausomi, vienas kitą papildantys). Mes visi ir visos - reikalingi ir gražūs.
Kalbėkimės!
Kokios mes, kodėl, kada pasikeitėm, apie ką svajojame?
Kaip yra ir KAIP MES NORĖTUME, KAD BŪTŲ?

