<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="sima_1" data-cid="71308537" data-time="1482309854">
<div>
<p>Dontstop, iš tikro aš nieko neskaitau ir neieškau jokios info

Tiesiog laukiu kol išalksiu stipriai ir tada einu valgyt tai, ko noriu. Pagalvoju apie vienokį ir kitokį maistą ir stebiu organizmo reakcijas.. Na visai kaip tu

tik aš nieko neskaičiau apie tai, tiek žinau, kiek tu temoj pasakojai. Nežinau kaip, bet matyt kai sirgau čia taip ir gavosi. Pykindavo visą dieną, negalėdavau apie jokį normalų maistą pagalvot. Kai jau išalkdavau, eidavau žiūrėt ko šaldytuve yra, ir ko man norėjosi tuo metu, tą ir valgiau. Būdavo netgi taip, kad pasidariau sumuštinių, atsinešiau į lovą valgyt, pasižiūriu į juos, dešra nebepatinka ir nuimu, valgau "sausus"

Toks vaizdas, kad organizme įsijungė stebuklingas mygtukas, pasakantis, ką kada reikia valgyt

nemoku paaiškint. Be to irgi jau </p>
</div>
</blockquote>
<p><span style="background-color:rgb(247,247,247);">T</span>ada aš parašau tau trečią punktą, bene svarbiausią: sustoti tada, kai tik tik patenkini fiziologinį alkį. Tai yra labai sudėtinga. Sunku būtent suprast, kada jau gana. Kažkur mačiau net visą tokią skalę:</p>
<p>apsivalgiau - sunku judėti, sunku kvėpuoti, pykina</p>
<p>prisivalgiau - pilvas išsipučia, norisi atlaisvinti diržą, apima mieguistumas</p>
<p>sotus - alkio nebėra, nors skrandyje dar yra vietos, tarkim, desertui</p>
<p>lengvai sotus - pirmi sotumo požymiai, malonus pasitenkinimas nuo maisto</p>
<p>nei sotus, nei alkanas - neutrali būsena, apie maistą negalvoji</p>
<p>šiek tiek alkanas - ateina pirmos mintys apie maistą ir pirmi alkio požymiai</p>
<p>alkanas - gurgia pilvas, silpna, sunku sukoncentruoti dėmesį, bjūra nuotaika, mintis pradeda įkyriai suktis apie maistą</p>
<p>labai alkanas - pradedi nervuotis, nieko negali daryti, pilve nemalonūs jausmai, dreba rankos, nuovargis</p>
<p>mirštu iš alkio - silpnumas, galvos svaigimas, didelis nuovargis</p>
<p> </p>
<p>Tai va, reikia pradėti valgyti, kai esi būsenoje "alkanas" (nepulti anksčiau laiko, kol stadija dar "šiek tiek alkanas"), ir sustoti būsenoje "sotus" ( ne būsenoje "prisivalgiau", o tada kai dar yra laisvos vietos skrandyje).</p>
<p>Aš kartais aiškiai jaučiu, kad paskutinis kąsnis/šaukštas buvo nereikalingas. Kartais nejaučiu. Kartais daugiau suvalgau, kartais mažiau...dar tik mokausi pajausti tą ribą

Bet šiaip įprasto maisto porcijos gerookai sumažėjo

</p>
Aš suprantu, kaip sunku išmokt pajust tą ribą, aš irgi tai bandau daryt. Mano vyras pvz valgo visada tiek, kad paskui pilvą skauda. Aš gi stengiuosi nueit nuo stalo kol dar nesijaučiu labai soti, man labai nepatinka tas pilnumo jausmas skrandyje. Bet ne visada taip gaunasi.
Per šventes valgysiu viską ir tikrai nesuksiu sau galvos. Tik su tokiu mano apetitu kaip dabar, tai išvis nieko nenoriu. Bet bent per Kūčias tai juk paragaut visko reikės