QUOTE(Kristi_na @ 2020 10 23, 09:57)
Buvom prieš kelias dienas prie tokio ežero netoli Vilniaus, ten takas aplink ežerą įrengtas, toks įdomus krantas su baltu moliu. Kitoje ežero pusėje pristatyta daug vietų su laužavietėmis ir staliukais, žmonės susėdę kepa kažką, mėgaujasi gražiu rudenišku oru. Kažkas net mačiau išsimaudė.
Vakar buvome japonų restorane-labai įdomiai padavėjas pristatė viską, papasakojo, pasimokėme lazdelėmis valgyti ir puikiai praleidome laiką su keliom draugėm. Dar laukia Mo muziejus ir rudeniškas Vilnius-netgi staliukai lauke stovi kai kur, vakar saulėtas ir gražus oras buvo. Bibliotekose naujų knygų yra puikių. Filmų kiek naujų gerų nežiūrėta, nespėju. Visi mano draugai ir artimieji turi normalius darbus, kai kurie savo verslą, niekas nebadauja. Aišku, corona dabar kai kam kortas maišo, bet kažkaip sukasi. Žinau žmonių, kurie gyvena iš savo žemės, ūkininkauja: vienas šilauoges, kita šeima grūdais, dar kiti-kiaulininkystė.
Bet, žinai, Lutuke, man atrodo, kad net prie to gražaus ežero tu būtum ten suradusi kažką blogo ir galėjusi pabambėti. Papasakojus apie gerai ir laimingai gyvenančią šeimą, kuri geba pragyventi, tu surastum kitą šeimą, kuri gyvena labai blogai ir badytum pirštu į ją, nepastebėdama tų, kurie gyvena gerai.
Aš suprantu, kad yra blogai gyvenančių žmonių, yra problemų, neteisybės, daug problemų ir sunkumų. Bet tu tiesiog visada svarstykles nusveri į tą tamsiąją pusę. Todėl man ir atrodo, kad tavo gyvenimas labai sunkus.
Dziaugiuosi, kad radot ezera, kur laisvai pasimaudet, dziaugiuosi, kad i resotrana nuejot, tik ar tu dalyku nebuvo ir seniau?
Tu nesupranti esmes, ne beda zmones, kurie gyvena gerai, beda tie kurie taip negyvena, ne beda ezerai atviri visiem, beda uzstatyots privatizuotos pakrantes, privatizuoti miskai ir iskirsti plyni kirtimai ir t.t.
Zinoma galima savo roziniam kokone gyventi ir nieko nematyti ir nesirupinti, o galima ir matyti, cia paisrinkimo klausimas. Jei realybes matymas yra sunkus gyvenimas tebunie
Zinai kaip toje matricoje red pill or blue pill, kai pasirenki raudona, tai jau sunku savo fatazijose gyventi