QUOTE(Ašaka @ 2020 10 22, 17:42)
Numeracija mano:
Prie sovietų:
1. Keliauti po SSSR, apsistojant viešbučiuose, sanatorijoje, "turbazėse" ar net mokyklų aktų salėse ant čiužinio, buvo galima tik su profsąjungų kelialapiais, paprastiems mirtingiesiams vietų trūkdavo. Dar buvo galimybė įstoti į kokį nors turistų klubą ir, keliaujant grupėmis, gauti šiokią tokią pastogę. Visi kiti keliaudavo, apsistodami pas pažįstamus. Norint nusipirkti traukinio bilietus į Maskvą ar Leningradą, reikėdavo stovėti eilėje minimum pora valandų. Atvykus ilgiau nei trims dienoms, reikėjo registruoti savo buvimo vietą.
2. Net praplaukti irkline valtimi kai kuriuos ežerus, pvz., Juoduosius Lakajus, buvo draudžiama. Visas Šiaurės miestelis Vilniuje buvo uždaras. Visas Sniečkus, dabartinis Visaginas, buvo uždaras. Miškai, ypač apie Vilnių, buvo nusėti kariniais poligonais, į kuriuos buvo draudžiama įeiti, prie jūros buvo galima nueiti tik dieną, kiekvieną vakarą pakrantė būdavo išariama ir joje patruliuodavo pasieniečiai. Nuo Palangos iki Šventosios nebuvo galima pėsčiomis nueiti pakrante, nes dalis pakrantės priklausė kariniam daliniui. Visa Kuršių Nerija, išskyrus Smiltynę, buvo pasienio zona, į kurią patekti galėjai tik su speciliais leidimais, kaip ir į kitas pasienio zonas, kurių plotis, jei geraisutrikusio pamenu, buvo 6 km. nuo sienos. Bendrai paėmus, ~16,5 proc. SSSR teritorijos sudarė pasienio zonos. Nekalbant jau apie visokias žinybines vilas gražiausiose vietose prie ežerų su didžiulėmis uždaromis teritorijomis.
3. Reikėjo turėti "žvejo bilietą", o net sukiužusios medinės valtys turėjo turėti registracijos numerį.
4. Visų pirma a) sklypą reikėjo "gauti", b) paskyrą statybinėms medžiagoms "gauti", c) cemento, plytų, smėlio ir visų kitų statybinių medžiagų pirkimo dokumentus saugoti per amžius amžinuosius. Namo plotas buvo ribojamas.
5. Tėvystės teises sėkmingai atimdavo ir vaikus į vaiknamius išveždavo, o skiepai buvo privalomi, niekas tėvelių sutikimo net neklausdavo, o jei vaikai būdavo įvaikinti, biologiniai tėvai neturėjo teisės net sužinoti, kur tie vaikai yra. Brolius ir seseris išskirdavo, išmėtydavo po įvairius vaikanmius ir kudikių namus, kurių per visą Lietuvą buvo net šeši. O kur dar vaikų namai ar sutrikusio vystymosi vaikų namai!
Kokiu tikslu rasai apie keliones , kai parasiau,kad jos dabar tik laisviau imanomos? patvirtinti norejai? Ir laisviau ne vien del santvarku, bet ir del techniniu galimybiu.
Dabar galima eiti i karinius dalinius ir ju teritorijas?
Kas blogai su zvejo bilietu? Kas blogai su valciu registracija?
Tikrai sklypa ir visas medziagas gauti nebuvo sudetingiau, nei dabar sklypa nusipirkti , susipirkti statybines medziagas, pasidaryti projektus, gauti leidimus ir pasisattyti A klases nama.
Airijoje po siai dienai labai namo plotai ir auksciai ribojami, net statybines medziagos, pvz noresi rastinio 2 aukstu namo, o tau pasakys tik is blokeliu ir tik vieno auksto arba is vis pasakys, ne ten nestatysi
, zmones leidimo statybom laukia 5 -15 metu arba is vis negauna, negauna ir tiek, nes neisipaiso i krastovaizdi
Taip, tevystes teises buvo atimamos, is tu kuriu reikejo atimti, o is normaliu zmoniu niekas vaiku neatimdavo, vien del kazkokiu skundu. Tai ir dabar taip daro kartais.
Tame ir esme, kad aprasai okupacini rezima, baisu, smurtini, bet dabartis ne daug ir pasikeitusi ar ne??
Papildyta:
QUOTE(Maja Di @ 2020 10 22, 16:59)
Tikrai kad
. Ypač dėl skiepų... Suvarydavo visus į salę ir paskiepydavo, net tėvų neklausdavo
. Apie jokią prievartą net nedrįsdavo amtelėti žmonės. Oi kaip per gerai gyvenam dabar
Butent
sovietinis rezimas neklausdavo, nori kad ir dabar taip butu? nes TS pasisako uz priverstinius skiepus , jie jau lyg buvo teikia istatymu pataisas del to.
Bet net tarybiniasi laikais, kai kas vaiku neskiepijo ir visai nieko nebijojo. Gal vel nepradekim apie stalino laikus
Ko tavo tevai ar tu bijojot? Nepamenu, kad butu kazkokios baimes namuose. Sventes lietuviskas sventem, i baznycia kiek reikejo tiek ejom, apie skiepus patys tevai dar nieko bloga nezinojo. Maudytis, kur norejom ten ir ejom, po miskus vaiksciojom, prie juros i Palanga, Klaipeda nuvaizuodavom. Kai koperatyvai prasidejo, mama dirbdavo is namu, kiti pazystmi pradejo savo veiklas, mini bizniukus. Mokslas nemokamas, mokykos, darzeliai salia, su geriuasi ainfrastruktura, bureliu vaikam, itk spek eiti,s tovyklso vasara, norintiem. Pas medikus be jokiu eiliu uzsinori ir nueini. Nelabai zinau ko dar jus bijojot ir ko truko, dangisku migdolu, zirneliu padaze, pasikasti su bananais sedint Milane? Ir tos keliones i uzsieni butu prasidejusios anksciau veliau...nes viskas ir taip laisvejo, bet nereikejo taip drastiskai visko nukirsti ir sunaikinti, kas buvo gera...bet yra kaip yra, ja unebepakeisi, dabar belieka laukti, gal koks stebuklas ivyks ir zmones nustos degraduoti kada nors...