Paskutinis vakaras Romoje. Bus sunku grįžt į kasdienį ritmą. Gera buvo komandiruotė, ne per daug dalykinių reikalų, apie 15-16 val kasdien atsilaisvindavau, pora dienų buvo šiaip laisvų. Bet svarbiausia tas jausmas, vakare grįžti į viešbučio kambarį ir gali daryt ką nori, niekas nepašauks mama to, mana ano, nereiks planuot rytdienos darbotvarkės, sužiūrėt vaikų amžinus reikalus... šiandien perėjau per parduotuves, via Condotti ir t.t., Gap užtikau, tai ir skuduriukų vaikams lauktuvėms vežu. Ir, aišku, sicilietiškos kanolės. Buvo jų užeigėlė netoli viešbučio, tik išlipus iš metro, tai tapo kasdieniniu vakaro ritualu.
O Roma, ką, stovi ir stovės. Minios žmonių, kurios erzino pirmomis dienomis, paskui jau jų nebepastebėdavau, emocionalūs italai, garsiai besiaiškinantys savo reikalus, dar motociklai
Forumą patikrinau, koliziejų irgi, Vatikanas nepasikeitė, campo dei fiori vis toks pats turgus, jauki Transteverė... Bažnyčių gražumas, puošnumas, gausumas...
Žodžiu viskas buvo gerai, bet dbr reikės reabilitacijos.
ir šiaip blūdinėsiu po miestą.
parskrendu 15 d.
