Kaip sutaupyti, kai gyvenimas neverčia

#3469
QUOTE(Eufemija @ 2017 11 30, 16:29)
Manau religija yra kultūrinis dalykas. Jei protėviai buvo katalikai - tada katalikybė, jei musulmonai - Alachas. Tiesiog taip lengviau ir paprasčiau.


nuuu... dbr aibe visokiu religiju... jei as visgi itikeciau na 99% nebuciau nei Staciatike nei Katalike unsure.gif bet mane domina pats samoningo itikejimo procesas, kai vaikas auga su religija- yra kitaip, net jei jis ir nusisuka nuo jos kuriam laikui- grizimas atgal visgi naturalus, o kai visai netikejai, seima netikejo/ neauklejo, tai kazkaip kitaip. Pvz as visad lb domejausi, lankiau ivairius kursus Biblijos mokymo, sekmadienines mokykla, i studentiskas konferencijas vaziavau, aplankiau daug bendruomeniu, bet be ziniu ir gilios pagarbos tikejimui savo tikejimo neradau...
Atsakyti
#3470
QUOTE(Eufemija @ 2017 11 30, 10:32)
Ir kaip sekasi? Pavyksta kiekvieną sekmadienį dalyvauti mišiose? Kaip į tai reaguoja šeima ir giminė?
Iš tiesų daug lengviau tiems, kurių šeimos buvo tikinčios, nereikia laužyti ledų ir baimintis, kad pažiūrės kaip į keistuolį.

Į mišias nueinu kartais. Dalyvavimui man reikia vieną barjerą įveikti. Gal kada pavyks. Tikiuosi. O su namiškiais ir gimine viskas gerai, ledų laužyti nereikia.
Atsakyti
#3471
QUOTE(Mergiona @ 2017 11 30, 13:06)
O kodel Katalikybe? Ir kaip nusprendziama "va, nuo rytdienos rupinsios siela"? As noreciau tiket, bet...


Aš greičiausiai negaliu atsakyti į tavo klausimą dėl įtikėjimo. Nes pirmiausia skiriasi mano situacija - nors ir nebuvau auklėjama katalikiškai ir mokinta religinės praktikos, augau greta katalikiškos aplinkos ir nuolat susidurdavau su religine praktika. O antra - pas mane ne ta situacija, kai ateina nušvitimas ir įtikima kažkokiu stebuklingu būdu. Tiesiog gyvenime buvo situacija, kai man gyvybiškai reikėjo į ką nors įsikibti, kad kaip nors ištverčiau. Tada žinojau tik maldą Tėve mūsų ir ji kažkaip pati pradėjo suktis mintyse - išverčiau knygų lentynas ir susiradau katekizmą. Ir nuo tada esu dėkinga už tą palaikymą ir iš lėto mokinuosi juo remtis ne tik tada, kai jau dangus griūva, bet kasdieną.
Atsakyti
#3472
Aciu, kiek imanoma suprast-supratau, nes visgi cia lb individualu ir asmeniska 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#3473
QUOTE(Mergiona @ 2017 11 30, 18:10)
nuuu... dbr aibe visokiu religiju... jei as visgi itikeciau na 99% nebuciau nei Staciatike nei Katalike  unsure.gif bet mane domina pats samoningo itikejimo procesas, kai vaikas auga su religija- yra kitaip, net jei jis ir nusisuka nuo jos kuriam laikui- grizimas atgal visgi naturalus, o kai visai netikejai, seima netikejo/ neauklejo, tai kazkaip kitaip. Pvz as visad lb domejausi, lankiau ivairius kursus Biblijos mokymo, sekmadienines mokykla, i studentiskas konferencijas vaziavau, aplankiau daug bendruomeniu, bet be ziniu ir gilios pagarbos tikejimui savo tikejimo neradau...

Bet Lietuvoje sovietmečiu retai buvo augama su religija tiesiogiai. Paprastai buvo augama nekalbant apie religiją, bet pvz per kokias laidotuves kaime girdint religines giesmes, dalyvaujant mišiose keturnedėlį ar pan., slapta kur nors Paberžėje pas t. Stanislovą prieinant Pirmosios Komunijos, bet kasdien tos religijos lyg ir nematant, gėdijantis. Pvz mano močiutė prijuostės kišenėj visad turėjo rožančių, bet nuo manęs tai slėpė. Nors aš buvau aptikus, bet tik išbarė kad nelįsčiau kur nereikia... tik paaugus supratau kas ten buvo.
Vaikystėj neįpratus kas sekmadienį dalyvaut mišiose suaugus sunku atsisakyt įpročio slėpt religines praktikas... Pripratom kritikuot kunigus, matyt tik jų prabangą ar palaidą gyvenimą... Man pvz sunku. Būt žymiai buvę lengviau be to atotrūkio. Tada būtų viskas aišku, stalčiukuose. Dbr tikrai kaip Pagyvenus sako reikia kurt iš naujo tradicijas. Bet pvz mb jų nuo jų tiek nutolęs (dėka savo tėvų, įtariu panašus į Mergionos atvejis), kad jam to nė kiek nereikia. O gal ir reikia, bet dar sunkiau pereit tą barjerą, kai tėvai buvę atsidavę ateistai ir dbr juokiasi iš religijos...

Beje, Mergiona, kad neradai tai ir nerasi. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad religingais tampama ne dėl to, kad smegenų vingiai kitaip sudėti, ar kad žmogus kvailesnis, silnesnis ir jam reikia atramos, bet būtent dėl kultūrinės aplinkos, religija kaip įprotis susiformuoja arba ne vaikystėj stebint pavyzdžius. Vientai tik atsiverčia staiga suaugę per kokius nors nušvitimus. Realiai religijos palaikymas yra darbas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Eufemija: 30 lapkričio 2017 - 21:55
#3474
Aš tai nežinau,kas kokiu sovietmečiu augo, bet mūsuose didžiosios šventės buvo švenčiamos, užuolaidų neužtraukdavom ir normaliai švęsdavom. dovanos po eglę kūčių vakarą atsirasdavo, o ne per naująką. tėvai ir darbe atšvęsdavo. Į bažnyčia eidavom ne tik per laidotuves, bet ir per atlaidus visokius. pirmos komunijos priėjau nesislapstant. Taip elgėmės ne todėl, kad būtume labai religingi, bet kad būtume "kaip visi". Tiesa, giminaičiai mokytojai truputi atsargiau elgėsi.
Atsakyti
#3475
Oj, Eufemijai rasiau, dar nepataisytam postui.

Na ne, cia ne mano atvejis. Mano tevai nebuvo tikintys, ir senialiai- irgi (mociute viena "ant senatves" lb religinga tik patapo). Bet tevas lb apsisvietes ta tema, lb gerai zinojo Biblijos siuzetus, mane kad geda nezinot, nebuti skaiciusiam, nes visas Europos menas ir kultura Biblija paremti. I klausimus del Dievo irgi aiskiai ir suprantamai ir tolerantiskai atsakydavo. Kai nusprendziau lankyt sekmadienyne mokykla (14 metu)- niekas nepriestaravo.

Bet yra man daug bet- visos tos misios ir kunigai (baznyciu paprociai)- aiskiai ne man unsure.gif plius interpretaciju ivairove kiekvieno zodzio- vargina ir stebina.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mergiona: 30 lapkričio 2017 - 22:16
#3476
QUOTE(Eufemija @ 2017 11 30, 21:49)
Beje, Mergiona, kad neradai tai ir nerasi. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad religingais tampama ne dėl to, kad smegenų vingiai kitaip sudėti, ar kad žmogus kvailesnis, silnesnis ir jam reikia atramos, bet būtent dėl kultūrinės aplinkos, religija kaip įprotis susiformuoja arba ne vaikystėj stebint pavyzdžius. Vientai tik atsiverčia staiga suaugę per kokius nors nušvitimus. Realiai religijos palaikymas yra darbas...


ax.gif o gali tyrimus parodyt? Nes sutikau SIMTUS zmoniu ivairiais keliai atejusi pas Dieva bunant suauge. Dalyvavau gal 6 metus BBC (ne, ne televizija, bet Baltic Bible Conference)- tokiu ten buvo daug-daug, suradusiuju Dieva. Plius man atrodo apie iprocius ir religija kaip darba- lb Katalikiskas suvokimas (na, arba tradicines Baznycios), naujosios Krikscionybes bendromenes visai kitaip ziuri.
Papildyta:
QUOTE(san @ 2017 11 30, 21:59)
Aš tai nežinau,kas kokiu sovietmečiu augo, bet mūsuose didžiosios šventės buvo švenčiamos, užuolaidų neužtraukdavom ir normaliai švęsdavom. dovanos po eglę kūčių vakarą atsirasdavo, o ne per naująką. tėvai ir darbe atšvęsdavo. Į bažnyčia eidavom ne tik per laidotuves, bet ir per atlaidus visokius. pirmos komunijos priėjau nesislapstant. Taip elgėmės ne todėl, kad būtume labai religingi, bet kad būtume "kaip visi". Tiesa, giminaičiai mokytojai truputi atsargiau elgėsi.


pasirasyciau. Augau tarp lenku- viska svente, komunijos ejo, tttt. Nieks nesislapste. IMHO slapstesi tie, kam pagal pareigas priklause komunista-ateista vaidint.
Atsakyti
#3477
Naujosios kriščionybės bendruomenės dar nežinia kiek išsilaikys. Šiuolaikinis žmogus kaip dažnai įeina į kokią nors religinę ypač naujovišką bendruomenę, taip dažnai iš jos ir išeina. Vienetai lieka visam gyvenimui, o dar mažiau savo vaikams perduoda. Nu nepatvarios jos. Kas greit atsiranda greit ir išnyksta. Nenorėčiau tokiai priklausyt.
Va ir Tu pati, po 6 metų vis dėlto išėjai. O kai praktikuoja tėvai, seneliai - taip paprastai nepaimsi ir neišeisi, vis susidursi ir tai gali tapti įpročiu...

Dėl nuorodos - skaičiau bernardinų puslapyje be taip seniai, šį rudenį, bet nuorodų nekolekcionuoju, todėl greitai sunku surasti...

Taip, sovietmečiu buvo visokių atvejų. Vilnijos krašte tikrai lenkai meldėsi kaip meldęsi. Ar kur Žemaitijoje... Bet pvz Kaune ar kt miestuose visko buvo. Mano klasėje auklėtoja liepė klasiokams sekti ir skųsti vaikštančius į bažnyčią... Mano tėvas dėl užimamų pareigų negalėjo... būt išmetę iš darbo. Bet jis buvo toks 'šventinis' ar ''kultūrinis' katalikas, tai labai dėl to nepergyveno. Nors kai klausdavau visad atsakydavo kad yra tikintis. Nežinau kaip jam susiderindavo tikėjimas ir dalyvavimas mišiose gal kokius 5 kartus metuose, niekad per didžiąsias šventes. Bet žiūriu, kad aš irgi tokia pati biggrin.gif turbūt tikrai tradicijos ir elgsenos paveldimos ar perimamos nesąmoningai biggrin.gif
Atsakyti
#3478
QUOTE(Eufemija @ 2017 12 01, 08:39)
Nežinau kaip jam susiderindavo tikėjimas ir dalyvavimas mišiose gal kokius 5 kartus metuose, niekad per didžiąsias šventes. Bet žiūriu, kad aš irgi tokia pati  biggrin.gif turbūt tikrai tradicijos ir elgsenos paveldimos ar perimamos nesąmoningai  biggrin.gif


man tai du skirtingi dalykai: tikėjimas ir dalyvavimas kokios nors organizacijos "bažnyčia" veikloje.
Atsakyti
#3479
QUOTE(san @ 2017 12 01, 09:41)
man tai du skirtingi dalykai: tikėjimas ir dalyvavimas kokios nors organizacijos "bažnyčia" veikloje.

Bet kuri bažnyčia palaikytų tai erezija ir laikytų netikinčiu. smile.gif 4u.gif pvz jei esi katalikas tai pilną Dievo malonę gali gauti tik mišiose priimdamas komuniją. Kitaip neužsiskaitys. smile.gif
Atsakyti
#3480
QUOTE(Eufemija @ 2017 12 01, 17:50)
Bet kuri bažnyčia palaikytų tai erezija ir laikytų netikinčiu.  smile.gif  4u.gif pvz jei esi katalikas tai pilną Dievo malonę gali gauti tik mišiose priimdamas komuniją. Kitaip neužsiskaitys.  smile.gif


imho viskas (beveik viskas) ka tu rasai butent Kataliku Baznyciai ir tinka, apeigos-paprociai-misiu lankymas, ttt. Kitur yra kitaip. "naujom" bendromenem as vadinu protestantu visokias atmainas, adventistus, Jehovos liudytojus, tt- jie egzistuoja jau simtus metu

Del manes kazkaip ne taip perskaitei- as is niekur neisejau nes niekur nebuvau. BBC ne bendruomene o studentiski tikinciuju suvaziavimai- bet kokios Krikscionybes atmainos.
Atsakyti