ar tikrai butu lengva tokiai darbo ledi vienai apsiimti vaikus, namus, buiti ir pan? bent kol atsiras pagalbininkai(mama, aukle, valstybes parama).
ar butu lengva kitai pusei, dabar nesvarbu, bet ar butu lengva taip jau ir liekanciajam?
visgi ziurint, skyrybu statistika apie 50proc, niekas nesam apsaugoti nuo ''iseis ir nieko neaiskins''
Ta prasme "islaikyma" ir "paaukojo del mano"? Turbut reikia paaiskinti, kad "mano del tavo" susitarimas jau baigesi mazdaug pries 3 metus - kol isipatoginau uk ir baigesi tevystes atostogos. Lbai mielai laukiu, kol prades pilnai dirbt uz namu ribu, o ne priebiegiais. Nes manau, kad jis turi kurtis savo gyvenimo vizija ir laikyti visus kiausinius viename krepsyje ne pats protingiausias dalykas, bet ne tiek neramu, kad man tai keltu kazkoki diskomforta. Taip pat manau, kad kol gyvenimas nespaudzia, jis turi i valias laiko daryti tai, ka nori ir kas jo nuomone geriausia. Klausimas siaip ar taip susijes su mano situacija, tai negaliu generalizuoti - taip man patogus toks gyvenimas, bet to neprasau ir tikiu, kad yra laikinas, todel laikas nuo laiko bandau isjudinti kita kryptimi. O renkasi jis.
Jei likciau viena dabar, alimentu negauciau taip. Pereinamu laikotarpiu turbut butu nelengva, bet imanoma. Mokykla uztiktina prailginta ir rytine grupe - turetu sueiti, kol agentura atsiustu aukle. Susiderinciau kitoki lankstesni darbo laika - dabar gi 5 val as jau namie, bet isvykstu anksti. Gyvenant arciau darbo problemos neliktu. Namai ir buitis - 30 svaru namu aptvarkymui per savaite ir aisku atsikratyti perteklinio ploto. Neatrodo man tai kazkoks monstras. Skalbykle, dziovykle, indaplove, internetas pirkiniams. Aisku, jei nori puikios tvarkos - taip, chana. Bet mano reikalavimai buiciai nera labai auksti. Toli nuo perfekcionizmo ir nuo aukstos vietos prioritetu sarase. Tektu kuriam laikui atideti mokslus arba uzuot smaksojus internete ta valanda skirti namams. Nors manau, kad speciau viska.