Išvykome anksti ryte - 4 val. jau tik per galinį automobilio langą matėme Vilniaus žiburius. Siena, Augustavas... ir Varšuva liko už mūsų jau 9 val. ryte. Toliau Katovicų greitkelis, mokamas Krokuvos kelias. Įvažiavus į kalnų regioną Lenkijoje mus pasitiko... baisinis kamštis, nes ... remontas...
Čia nieko naujo - koleinyj, zmiana organizaciji ruhu, wypadki, čarnij punkt su siaubą varančiais skaičiais ir t.t. Vienu žodziu, ištisas remontas... Krokuvoje sugebėjome atsirasti gal 13 val. dienos, deja, sieną su Slovakija kirtome tik apie 15 val.
Smagūs kalnų keliukai, tai šen, tai ten šmėsčiojo nuostabūs kalnų vaizdai...
Atostogos...
Mūsų tikslas - Stary Smakoviec kurortas. Nepilna valanda nuo Lenkijojs sienos ir mes jau matome prieš kelis metus parūžusios audros padariniu bei Tatranska Lomnica miestelį. Pagrindinis tikslas - informacija ir nakvynės paieška.
Tatranskoj Lomnicoj problemų nėra - tik sustojome tuoj ir prisistatė moteriškė. Bet mus domino Stary Smakoviec. Ten ir patraukėm.
Šis miestelis jaukesnis. Ir turistų čia daugiau. Pastatėme automobilį mokamoje aikštelėje, nes kitaip ten neįmanoma. Mokestis nei didelis, nei mažas - 160 sk dienai ir berods 20 ar 30 sk valandai. Stovėjimas mokamas nuo 8 iki 17 valandos.
Turistų informacija dirba gan ilgai, o turint omenyje, kad pas juos kita laiko juosta - mes turėjome visą valandą "sutaupę".
Informacijoje nusipirkome kalnų trasų žemėlapius (120 sk) bei dar ten visokios info prisigriebėme.
Beje, su anglų kalba slovakus pradėjome varyti į neviltį. Tada prakalbome rusiškai - atrodo akmuo nuo žmonių dūšios nusirito. Jie atsakinėja kelis žodžius rusiškai, visa kita - slovakiškai, bet mes supratom. O rusų kalba jie supranta mus. Taigi... visiems gerai...
Dar einant iki turistų info viduryje gatvės mus sustabdė vyriškis ir ėmė klausinėti ar nereikia nakvynės. Mes ilgai nelaukę ir gribėm "jautį už ragų". Tiesa, nakvynę gavome ne Stary Smakoviec, bet netoliese esančioje Nova Lesna gyvenvietėje. Kaina 300 sk žmogui. Gavome du dviviečius kambarius su mini virtuve, wc, dušu, indais ir dvigule lova. Turėjome išėjimą į kiemą ir galėjome naudotis ir lauko židiniu, ir šašlykine, ir ... 11 metų kalnų gelbėtojų vilkšunio Čimo kompanija...

Vaizdai aplinkui puikūs, todėl nieko nelaukę išėjome į adaptacinį žygį. Pakilome iki Hrebionok keltuvų viršaus savomis kojomis ir tada patraukėme iš tolo girdimo vandens šniokštimo link. Kalnų upė kunkuliuodama lekia žemyn, o mes grožimės Velka Studena kriokliu.

Trasa veda žemyn upe - mums kaip tik pakeliui. Oras geras, bet kalno viršūnė pasislėpusi po juodu debesiu. Priėjome vėtros išvartytų medžių zoną. Vaizdelis mistinis ir skauda širdis, nes gamta suniokota vėjo stichijos...

Ir taip daugiau, negu pusę kelio. Vienoje pusėje belikę tik išversti kelmai. Deja, kita upės pusė dar netvarkyta.

Jaučiam, kad kojos jau ėmė linkti. Čia ir trasos galas pasimatė. Apsidžiaugėm, bet... atsiradome kaimyninje gyvenvietėje. Iki namų - gal 12 km...

Perėjom per gatvę, o ten traukinio stotelė. Išsisaiškinom, kad bilieto kaina tik 10 sk žmogui, o traukinukas išvyksta po 15 min. Berniukai greitai nubėgo iki artimiausio pensiono, nupirko bilietėlius ir smagiai pardardėjome iki Stary Smakoviec komfortabiliu traukinuku, su minkštomis sėdynėmir ir anglų kalba kalbančiu moters balsu, kuris pranešinėjo stotelių pavadinimus.
Smagi įžanga. Automobilį buvome palikę šalia kolibos, tai ten ir užsukom.
Aptarnavimas 100 balų. Jaunas vaikinukas išklausė mūsų užsakymo, atnešė kiekvienam po diiidelį ir baltą ... seilinuką su įvairių gyvūnų figūrėlėmis ir užrišo. Juokėmės vieni iš kitų. Tą vakarą koncertavo čigonų muzikantai. Paragavome česnakinės sriubos, kepto upėtakio, kniedlikų bei guliašo. Užgėrėme alumi bei arbata. Palikome apie 1100 sk koliboje ir patenkinti grįžome namo...