Labas rytas.
Auda, sveikute, smagu, kad prisijungei prie mūsų draugiškos kompanijos, parašyk dažniau kuo gyveni.
Sapniuk, pas mane tas pats scenarijus su šeimos pinigais. Mano vyras iš šeimos, kur buvo patriarchatas pinigų prasme, visi stambesnipinigai buvo pas tėvą, o smulkesnės išlaidos - motinos. Man prieš daug metų užteko vieno atvejo, kai MB pasakė, kad be reikalo nupirkau vaikams medvilninių apatinių marškinukų atsargai. Kas augino vaikus tarybiniais laikais ir 1990-siais, žino, kad nuėjus į parduotuvę, negaudavom to, ko reikėjo, visada turėjau lentyną naujų rūbelių. Tuomet pasakiau, kad uždirbu pati ir savo pinigais disponuosiu pati. Kiek aš nervų sutaupiau per tuos metus
. Jis nepritartų brangių indų pirkimui, o man jo kasmet perkami televizoriai ir kažkokie neaiškios paskirties daiktai keltų (ir kelia betvarkės prasme) siaubą.
Į užsienį nenoriu, net poilsiui šiais metais nevažiuosiu. Gal jau atsivažinėjau. Vaikystėje namuose buvo labai stipri Tėvynės dvasia, vaikiški eilėraštukai, dainos... Prisimenu, buvau Paryžiuje kvalifikacijos kelti 2 savaitės. Geri kursai, be galo turtingas laisvalaikis, o paskutine dieną išėjau iš restorano, kur pietavome, nepavalgius, nes buvo toks namų ilgėsis, kad verkiau vos ne balsu ir niekaip negalėjau nusiraminti. Šiaip, esu didelė mėgėja paverkti, kompaniją visiems visada palaikau.
Merii, ką laidojai? Matyt, praleidau tavo postą.