Cha ,buvo laikai ir į Rusiją važiavome degtinės su žiguliuku,kai deficitas buvo. Su antru išėjau dekretan ir baigėsi mano darbas valdiškose darbuose.
Atsedėjau porą valandų namų darbus dirbdama anglų.
Darbų yra. O ypač darbų yra statybų sektoriuje. Tik moterys bijo ten eiti , nes ir darbas purvinas. Klijuoti plyteles, dažyti juk nėra kažkas super sudėtingo. Tik reikia ranką atkalti, niekas atgrubnagių nesamdys. Bet uždarbiai fantastiški , ypač, jeigu sau dirbi.
Jei mano vaikai įsikurtų svetur, ko gero ir aš lėkčiau, nes likti vienišai tarp svetimų žmonių ne kažkokia laimė. Svetimas ir yra svetimas. Arba reikia turėti belinkiek pinigų.
Labas rytas.
Jo aš irgi norėjau rašyti statyboms reikia sveikatos.Ne su plyta bet dažytojui,špakliuotojui,gipskartonio montuotojui visur reikia sveikatos.
Naktį galvojau,vakar su dukra tarėmės,ką padoanoti broliams.Artėja abiejų gimtadieniai,jei susibėgsime šeštadienį,reikia pasveikinti iš anksto.Galvojau po knygą,mažoji sako kur mažaisi vešis?Na taip ,dar įtik. Numegzti nebe spėsiu.Prikepsiu grybukų,riešutėlių,plikytų(dičkis labai mėgsta),keksiukų,supakuosiu viską,galės draugus pavaišinti. Na kuo mes benustebinsime?
Ko gero šiandien betaliuksų likučius sukišiu į lauką,užmesiu nakčiai agroplėvelę,nes jie jau vargsta vazonuose. Žada lygtais atšilimą?
Labas rytas
Ach mamos, mamos, ar blogai ar gerai jų vaikai gyvena vistiek norisi paremti, palepinti vaikus. Aš kai pas tėtį nuvažiuoju beveik visada klausia ar mums pinigų užtenką ar nereikia paskolinti (negražinamai )
Užsienyje ir aš dirbau, pora kartų bandžiau, bet per daug prisirišusi prie Lietuvos. Gal, kad viena buvau neištvėriau, o gal jau toks mano būdas. O keisčiausia yra,kad pykstu ant tų kurie užsienyje, keikia lietuvius, bet juk turiu pražystamų žmonių kalbu su jais ypač jaunimu, diskutuojam apie mokesčius, lyginam gyvenimus Lietuvoje ir užsienyje ir net nejauti jokio pykčio, bet jie ir ne žemina, nepuola užjausti kokie mes vargšai. Kai gyveni šeimomis yra kitaip. Ir kas keisčiausia, kad šitie jauni žmonės apie mokesčius mąsto kitaip, jie net neturi minties, kad jos reiktų slėpti. O gal tik mano draugų tokie vaikai?
Lietuvoje yra darbų tik kai Meri rašo kai tau jau netoli 60 sunku eiti dirbti į statybas, net ir pardavėja nenoriu, negalėčiau visą dieną išsėdėti, o be to dar migrena, nugaros skausmai. dar bandau ieškoti darbo, bet daugiau žiemą. Kai yra savas ūkis prasimaitini beveik nieko nepirkdamas. Poreikius sumažinau pagal galimybes (tik svajonių niekaip neišeina sumažinti) Tačiau keliesi kada nori, dirbi irgi kada nuotaikos ar sveikatos turi, niekas nestovi už nugaros. Norėčiau versliuką kokį namuose turėti, siūti ką nors.
Auda, puiku, kad prisijungei, realiai žmones beveik tie patys, bet čia kažkaip gyviau
Kažin jei dabar purškiant sodus po nužydejimo ir rožes pereičiau, pakenkt gal ir nepkanktu , bet ar padetu? bijau to pjuklelio ir dar kažkokios zarazos, kur pernai vidurvasari nuo puses mano rožiu lapai nukrito ir pradejo atsigaudineti tik velyva rudeni
vakar turgelyje nupirkau kurkliams užkandos , gražus gamtos sutverimas, bet koks rajus <L tenka naikinti
man patinka apdailos statybiniai darbai kai juos daraisi sau ir niekas laiko neskaičiuoja , beveik viska moku kas pagal jegas , bet kaipMerri sako jau sveikata neleistu per diena klupomis plyteles klijuot ant tempo
apie aukso kasyklas nepasisakysiu
As tvirtai iaugus i Lietuvos zeme, nei dirbt, nei gyvent i uzsieni nenoriu
Meri, baisiau, kai tarp savu tampi svetimu.
visko ir man uztenka, nors as ne ukio neturiu ir darbo neieskau.
Tik neprilipdykit manes prie pasalpiniu, pasalpos negaunu
visko ir man uztenka, nors as ne ukio neturiu ir darbo neieskau.
Tik neprilipdykit manes prie pasalpiniu, pasalpos negaunu
pagal aprašymą žinok galima tave dar "geresnei" kategorijai prilpidyti , nors gal ir kabučiu nereikia čia... irgi pagal supratimą