Šaunus tas komisaras, viename tokiame mero baliuke teko šalia sėdėti. Į pabaigą davė savo vizitkę ir pažadėjo apsaugoti nuo viso svieto mafijos.
Netoli mano laukų buvo tulpinių vila ir tvenkiniai , kur būdavo nepatikę į bačkas su cementu kišami. Gal už puskilometrio paskui tų mažeikiškių galvas policija išsikasė.
Todėl nenoriu net filmų apie tuos laikus žiūrėti. Geriau pamiršti kaip blogą sapną.
Nors buvome jauni, verslus kūrėme. Begalės galimybių buvo.Ko tik neveikėme tais laikais. Padangomis prekiavome, sėklomis prekiavome, lovų užtiesalus siuvau, musgaudžius gaminome, auskarus gaminome. Turėjau savo konsultacinę įmonę, vyras buvo distributorius Baltijos šalims vienoje prancūzų įmonėje.

Miegodavome po keturias valandas ir tai laiko neužtekdavo.
Dabar šitaip nė pro kur nepavilktume. Bet tada žavėjo perspektyvos, negąsdino bankrotai.
Ingrida, man darbininkė parvežė iš Anglijos tokį purškalą. Nežinau, pagal veikliąją medžiagą būtų vos ne placebas, bet veikia. Nuskausmina bent pusdieniui. Jei domina, rytoj paieškosiu flakoną ir nufotkinsiu. Gal kas ir tau parveš.